Robotika.lt

Naujausios žudymo technologijos – kas laimi šį karą? (Video)

lrytas.lt balandžio 22, 2016 Dronai Karinė robotika
USAF nuotr.

Kiekvienas įtaresnis vaikas žino – tik sukurtos naujausios technologijos pirmiausia atsiduria kariškių rankose. Planšetinių kompiuterių, autonominių skraidyklių ir 3D spausdintuvų amžius atnešė ir ligi šiol neregėtą karo techniką. Gins ji taiką, sumažins nekaltų aukų skaičių ar tiesiog suteiks daugiau galios kažkokiems politikams – nespėliosime. Tiesiog pažiūrėkime, su kokiais ginklais netrukus susidurs mūsų šauktiniai.

 

Autonominių skraidyklių spiečiai (JAV)

Viena Pentagone įkurto specialaus padalinio „Strategic Capabilities Office“ užduočių – sugalvoti, kaip geriau panaudoti miniatiūrinius autonominius skraidančius aparatus

JAV karinės oro pajėgos jau aptaria šios technologijos panaudojimo scenarijus. Kol kas projektas ankstyvoje stadijoje, tačiau kariškių vizijose miniatiūrinių „dronų“ spiečiai jau koordinuoja atakas, blokuoja priešų radarų veikimą, trikdo oro gynybos sistemų veiklą ir vykdo žvalgybą.

Tai gana nebrangus ginklas, veikiantis 10 km spinduliu. Skraidyklių spiečius sunkiai sunaikinamas, numušus kelias, kitos netrukus kompensuoja jų netektį, o priešininko priešlėktuvinės gynybos sistemos, matydamos tiek taikinių, tiesiog sutrinka.

JAV jūrų laivynas kuria savo projektą LOCUST (Low-Cost Unmanned Aerial Vehicle Swarming Technology) ir planuoja laivuose įrengti 3D spausdintuvus, kurie esant reikalui galėtų iškart gaminti naujas autonomines skraidykles žvalgybai.

Taigi, ateities karuose dalyvaus ir skėrių spiečiai. Ne gyvi, o su varikliukais, tačiau lyg iš pasaulio pabaigos pranašysčių.

Elektroninio karo tankas „Krasucha-4“ (Rusija)

Amerikiečiai skraidykles dar planuoja, o rusai visas jas numušti galintį elektroninio karo įrankį jau turi. Tai plačiajuostė daugiafunkcinė visų dažnių slopinimo stotis „Krasucha-4“. Ukrainos pusė teigia, kad būtent ši stotis trikdė mobiliojo ryšio veikimą Krymo okupacijos metu.

„Krasucha-4“ itin efektyviai slopina lėktuvų radarų sistemas (ypač AWACS), trikdo antžeminių radarų veikimą ir netgi žemose orbitose skrendančių sekimo palydovų darbą. Galėdama apakinti lėktuvus iki 150-300 km atstumu, ši sistema gali efektyviai užtikrinti neskraidymo zoną. Taigi, autonominės skraidyklės, kurios tarpusavy bendrauja irgi ne semaforais, patekusios į šio slopintuvo lauką tiesiog praras ryšį.

Tiesa, kritikai teigia, kad slopindama itin platų dažnių spektrą, sistema negali vienu metu vienodai efektyviai veikti visomis kryptimis, kitaip jos galia bus labai išsklaidyta. Tačiau šis lenkų vaizdo įrašas labai aiškiai parodo, kaip vienas toks automobilis Kaliningrade paliktų be jokio radijo ryšio visą Lietuvą.

Šį ginklą kūrusi korporacija KRET jau kalba apie „fundamentaliai naują elektroninio karo sistemą“, kuri visiškai slopins bet kokio tipo elektroninį ryšį, navigaciją ir elektroninius priešo ginklų taikiklius. Iš esmės, kalbama apie išjungimo mygtuką, kuris pavers visiškai neefektyviais ir lokatorius, ir palydovus, ir balistines bei taktines raketas.

„Tinklo karys“ (JAV)

JAV armija planuoja kiekvienam kariui duoti po išmanųjį telefoną primenantį įrenginį, kuris virstu mūšio lauko navigacija. „Nett Warrior“ technologija leis ekranėlyje matyti skaitmeninį mūšio lauko žemėlapį, realiu laiku stebėti, kaip kinta padėtis, kur yra kovos draugai ir gauti kitos mūšio informacijos. Šiuo metu įranga jau naudojasi greitojo reagavimo daliniai.

JAV kariai jau 2015 m. išbandė programinę įranga MAFIA (Maneuver Aviation Fires Integrated Application), kuri leidžia su išmaniuoju įrenginiu ne tik geriau orientuotis, bet ir iškviesti aviacijos ar artilerijos pagalbą, nurodyti taikinius.

Skėtis nuo bombų (Rusija)

Rusijos karinių pajėgų jau naudojamas elektroninio karo kompleksas „Rtut-BM“ veikia lyg nuo sviedinių kareivius saugantis skėtis. Veikimo principas gana paprastas.

Daugiausia žalos padaro sviedinys, sprogęs 3-5 metrus virš Žemės paviršiaus. Modernūs sviediniai aprūpinti radijo bangomis kontroliuojamais saugikliais, kurie sprogmenį aktyvuoja, kai jis atsiduria optimaliame aukštyje.

Veikianti „Rtut-BM“ stotis apgauna šį saugiklį ir priverčia susprogdinti sviedinį saugiame aukštyje, taip išsaugodama techniką ir karių gyvybes. Dviejų karių aptarnaujamas vikšrinis „skėtis“ parengiamas darbui per mažiau negu 10 min. ir gali saugoti 60 hektarų teritoriją.

Bombonešis – nematomas ir be pavadinimo (JAV)

JAV karinių oro pajėgų sekretorė Deborah Lee James simpoziume Orlando (JAV) parodė naujos kartos didelio veikimo nuotolio bombonešio atvaizdą.

„Turime atvaizdą, tačiau vis dar neturime šiam bombonešiui vardo. Todėl kreipiuosi į visus lakūnus, tarnaujančius ir atsargos kariškius, mūsų civilius ir jų šeimų narius – pasiūlykite Amerikos ateities bombonešiui B-21 vardą“, – sakė sekretorė.

Šį ateivių kosminį laivą primenantį ir pasenusį B-52 pakeisiantį bombonešį kuria „Northrop“ komanda, anksčiau sukūrusi nematomą bombonešį B-2. Pradinė kontrakto vertė – 21,4 mlrd. dolerių. Vieno lėktuvėlio kaina – 564 mln. dolerių. Daugiau informacijos apie lėktuvą JAV kariuomenė neatskleidžia.

Skaitmeninis naikintuvas (Rusija)

Penktos kartos rusiškas naikintuvas PAK FA, anot jo kūrėjų, yra „100 proc. skaitmeninis“. Antenų sistema leidžia pilotui matyti visą mūšio vaizdą, kuris projektuojamas arba tiesiog šalme, arba interaktyviame pulte.

„Skaitmeninė įranga ne tik pateikia pilotui visą pageidaujamą informaciją, bet užtikrina, kad jis visiškai kontroliuotų situaciją“, – sakė Rusijos korporacijos KRET generalinis direktorius Igoris Nasenkovas.

Dar vadinamas T-50 šis vienvietis radarams nematomas naikintuvas sukurtas kovai su JAV koviniais lėktuvais „F-22 Raptor“ ir „F-35 Lighting II“.

Tą pačią technologiją naudoja ir naujausias kuriamas rusiškas strateginis bombonešis PAK-DA, galintis 12 tūkst. km atstumu nuskraidinti 30 tonų krovinį.

Asmeninė skraidyklė kariui (Prancūzija)

Sunku patikėti, kad pavadintas „Flyboard Air“ įrenginys yra ne fantastų išsigalvojimas. Skraidanti platforma gali 10 minučių žmogų skraidinti 145 km/val. greičiu iki 3 km. Skrenda tiek virš žemės, tiek virš vandens. Tiesa, jokios informacijos apie įrenginio veikimo principą jį sukūrusi „Zapata“ nepateikia.

„Zapata Racing“ išgarsėjo prieš keletą metų sukūrusi „Flyboard“ – įrenginį, kuris varomas galinga vandens srove įgalina žmogų virš vandens atlikti keisčiausius akrobatinius triukus. „Zapata Racing“, savo gaminius demonstravusi aviacijos parodoje Dubajuje, žada šią skraidančią lentą rinkoje pristatyti jau šiais metais.

Nepaneigsi, kad naujoji skraidyklė idealiai tiktų išlaipinti karius iš laivo į krantą arba per akimirką pakelti kareivį nuo žemės ant namo stogo.

Tankas be tankistų (Rusija)

Prieš metus pirmą kartą viešai pademonstruotas visiškai naujas Rusijos tankas „Armata“. Iš išorės gerokai didesnis už anksčiau kurtus tankus, jis ne tik turi įspūdingą įrangą, bet ir patikimiausiai saugo savo įgulą.

Žmonės sėdi patikimai nuo sviedinių ir degalų izoliuotoje kapsulėje tanko vidury, o vienas jo kūrėjų „Associated Press“ žurnalistui aiškino, kad vairuoti jį patogu, lyg gerą visureigį.

Skaitmeninė valdymo sistema pati prižiūri tanko judėjimą, seka ir fiksuoja taikinius, aktyvuoja gynybos sistemas, tad komandai lieka tik mūšis. Tačiau ir tai ne viskas.

Vyriausiasis „Armada“ dizaineris Andrejus Terlikovas sako, kad tanke sumontuotos naujausios technologijos leis jį nesunkiai perdirbti ir paversti autonominiu robotu, kuris mūšyje galės kautis be jokio įgulos.

Parodoje „Armija-2015“ Rusijos gamintojai pristatė visą seriją karinių robotų „Uran“. Minų ieškantis „Uran-6“ jau renka senus sprogmenis Čečėnijos laukuose, „Uran-14“ gali savarankiškai gesinti gaisrus. O kulkosvaidžiais, lengvomis patrankomis ir prieštankinėmis raketomis ginkluotas tos pačios „Uran“ šeimos kovinis robotas jau išbandytas Novosibirsko poligone.

Rusijos gynybos ministerija sako, kad robotai ir nuotoliniu būdu valdomos sistemos iki 2025 m. gali pakeisti iki trečdalio turimos kovinės technikos.

Gal atsakymas į klausimą, kas laimi šį technologinį karą, dar nėra iki galo aiškus, tačiau ar jums neatrodo, kad jam pasibaigus pergale džiaugsis vieni robotai?

Arnoldas Lukošius


Lrytas



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *