Robotika.lt

Naujas populiarus darbas Silicio Slėnyje: roboto asistentas

Technologijos.lt lapkričio 5, 2015 Dirbtinis intelektas

Automatizavimas ir dirbtinio intelekto sistemos užima vis didesnę gamybos, paslaugų ir net pramogų dalį. Ar pastebėsime lūžį, kai kalbėsime su robotais, to nepastebėdami, kaip su sau lygiais?

„Jei ką, man visai patinka nauji robotai šeimininkai.“ Toks juokelis sklando kaskart, kai dirbtinis intelektas ketina pakeisti žmones dar viename darbe. Greitojo maitinimo tiekėjai, vaistininkai, teisininkų padėjėjai ir žurnalistai yra naujausi taikinai.

Bet pernelyg daug mąstydami apie darbus, kuriuos tokios technologijos gali atimti, ar nepražiopsojome darbų, kuriuos jos gali sukurti? Tokie verslai, kaip Facebooko asmeninis skaitmeninis asistentas, M, rodo, kad „roboto padėjėjas“ greitai gali tapti daugelio mūsų darbo apibūdinimu.

M yra naujas DI padėjėjas, įtaisytas į Facebook messengerį. Jis gali užsakyti viešbutį ar skrydį, rekomenduoti restoraną ir užsakyti staliuką, nupirkti daiktus pristatymui ar siųsti naujienas ir priminimus. Su išleistu šią vasarą M dabar atliekami beta bandymai San Francisko apylinkėse, kur jis padeda daugiau, nei 10 000 Facebook naudotojų.

Tai koks tas hi-tec padažas,suteikiantis M visą gėrį? Žmonės. Arba, feisbukiškai – DI treneriai.

Paprašykite M parekomenduoti vietinį tailadietiško maisto restoranėlį ir prieš atsiunčiant pasiūlymus, juos peržiūrės DI treneris. Liepkite užsakyti stalelį dviems ir ragelį tikriausiai pakels DI treneris. Viskas ką sako M, stebi, tvirtina ar derina pasamdytas žmogus. „Išradome naują darbą,“ sako Ari Entin, Facebook atstovė spaudai.

Įsiklausymas

Facebook nėra vienintelė technologijų kompanija, sugalvojusi panaudoti žmones. Clara Labs, startuolis iš San Francisco, kuria virtualų asistentą, kuriam galite atsiųsti laišką, kad jis padėtų išdėlioti susitikimus kalendoriuje. Clara yra DI, bet kai atsiduria elektroninių susirašinėjimų grandinėje, ten atsiranda ir žmones, tikrinantys jos darbą.

Dar yra Interactions, įsikūrusi Frankline, Massachusettse, kurianti „skaitmeninius pokalbio padėjėjus“. Jie aptarnauja klientų linijas didelėse korporacijose, tokiose, kaip sveikatos draudimo kompanijoje Humana ir Teksaso buitinių paslaugų kompanijoje TXU Energy. Interactions savo žmogiškuosius padėjėjus vadina ketinimų analitikais. Kai automatinis asistentas susiduria su žodžių deriniu, kurio negali gerai suprasti, persiunčia jį ketinimų analizatoriui, kad šis jį įvertintų. Žmogus išklauso, nurodo programinei įrangai ką daryti, ir skambintojo pokalbis gali vykti toliau įprastai.

Tai puikau DI simuliacija – bet tokios kompanijos, kaip Facebook, Clara Labs ir Interactions tokiomis paslaugomis naudojasi ne tik kaip sudėtingu išsisukinėjimu. Tai rodo, kiek daug inžinieriai išsiaiškino, kokie gali būti vertingi žmonės.

Ne žmonių aptarnaujamos pagalbos linijos susikūrė reputaciją ir dabar tapo atskira interneto paslauga, GetHuman.com, skirta padėti žmonėms išvengti nesupratingų technologijų žabangų. Svetainėje yra specializuoti patarimai ir triukai skirtingų korporacijų kontaktų numeriams, kurie turėtų užtikrinti, kad kalbate su tikru žmogumi.

Roboto merginų penktadienis

Tai kodėl tiesiog nesinaudoti žmonių paslaugomis? Nemažai Silicio Slėnio pagalbininkų programėlių pasuko šiuo keliu. Vienai, pavadinta Magic galima nusiųsti prašymus tekstine žinute operatorių komandai, kuri užklausą įvykdo, ar tai būtų maisto pristatymas, vietų rezervavimas ar net medicininė marichuana. Invisible Girlfriend, įsikūrusi St Louise, Missouri’yje, leidžia susikurti netikrą merginą ir susirašinėti su ja už mėnesinį mokestį. Šiuo atveju „ji“ yra žmonių komanda, kurianti flirtuojančius ar mielus atsakymus.

Bet žmonės gali kelti rūpesčių ir brangiai atsieiti. Padedamas DI apjungia žmogaus smegenų lankstumą ir kūrybingumą su nepailstamu automatizavimo greičiu ir taupumu.

Tokio hibridizavimo nauda kompanijoms aiški, bet koks jausmas būti roboto asistentu? Iš pirmo žvilgsnio, pagalba DI neatrodo kuo nors geresnis ar blogesnis darbasuž bet kurį darbą skambučių centre ar sėdimą darbą biure.

Interactions biurai panašūs į skambučių centrus, sako Philas Gray’us, Interactions viceprezidentas. Bet garsai ten neprimena skambučių centrų. Čia pokalbių klegesį pakeitė klaviatūrų tarškėjimas. „Kai kas lygina tai su video žaidimais,“ prideda Jane Price, taip pat Interactions viceprezidentė.

Anoniminėje darbų apžvalgos įstaigoje Glassdoor, komentarai apie Interactions nevienareikšmiai. Kai kurie darbuotojai giria paprastą atmosferą ir lankstų grafiką, ir sako besidžiaugiantys greitu darbo tempu. Kitus šio darbo pasikartojanti prigimtis bukina. „Kartais jautiesi lyg zombis,“ parašė vienas buvęs analitikas.

Kaip šiuos naujus darbus bepavadintume – DI treneriais, ketinimų analitikais – jų tikslas dvilypis. Kol kas jie veikia kaip DI apsauga, užpildanti spragas, atsirandančias, kai automatai susiduria su problemomis, kurių dar nemoka spręsti. Bet jie taip pat mokina DI nedaryti tokių klaidų. Visi žmonių sprendimai sugula į didžiulę treniravimo duomenų biblioteką, kurią sistemos mokymosi algoritmai gali panaudoti, spręsdami naujas, nepažįstamas problemas.

Surenkant vis daugiau duomenų ir M algoritmams tobulėjant, gali būti, kad dalis užduočių taps visiškai automatizuotos. Ar tada žmonės treneriai liks be darbo?

Alexas Lebrunas, atsakingas už Facebooko M, sako, kad viskas ne taip paprasta. „Trenerių mums reikės visada,“ tvirtina jis. „Kai ką nors išmokstame, yra kažkas dar sudėtingiau, tai kaip besiplečianti riba. Kuo daugiau išmokstame, tuo daugiau lieka ką išmokti. Tai nesibaigiantis mokymasis.“

DI ir aš

DI nesunku sutrikdyti. Gray sako, kad netgi kažkas tokio paprasto, kaip kliento atsakymas į „Kuo galėčiau Jums padėti?“ Toks platus klausimas gali susilaukti įvairiausių atsakymų, pernelyg daug, kad į jį būtų galima atsakyti be tm tikros žmogaus pagalbos. Robotai sunkiai susitvarko ir su diktuojamais e. pašto adresais ar telefonų numeriais, kai kalbama su akcentu arba kai fone girdimas triukšmas.

Treniravimas turėtų padėti išvengti tokių nesklandumų. Tuo tarpu, ar žinote, ar toks, regis, puikus DI, su kuriuo kalbate, yra žmogus, robotas, ar kažkas tarp jų? Tai netikėtas Turingo testo įsibrovimas į kasdienį gyvenimą.

Net jei nesate M beta bandymų grupės narys, ar nesinaudojate tokių asmeninių padėjėjų, kaip Clara paslaugomis, galite paskambinti vienam iš tų žmogaus ir kompiuterio hibridų. Aš paskambinau į Hyatt rezervavimą – kurį aptarnauja Interactions – kasmet atsiliepiančių į maždaug 7 milijonus skambučių į šį viešbučių tinklą.

Atsiliepė malonus vyriškas balsas. Jis atrodė žmogiškas, bet pernelyg aiškus, kad būtų gyvo operatoriaus. „Kaip galėčiau Jums padėti?“

„Norėčiau užsisakyti kambarį,“ ištariau. Norėjau, kad mano balsą DI būtų pernelyg sunku suprasti, tad murmėjau panosėje. Per kavinės garsiakalbius sklido ispaniškos popmuzikos garsai.

Tada buvo pauzė. Gal trijų sekundžių, manau, tiek truktų kam nors permesti akimis popieriaus lapą ar įrašyti mano užklausą į kompiuterį, jei būčiau kalbėjusi su įprastu žmogumi. Ar tai buvo žmogiškas kontaktas? Ar kas nors klausėsi?

Aviva Rutkin
New Scientist, lapkričio 3 d.


technologijos.lt



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *