NASA kuria oro eismo kontrolės sistemą robotams
„Nepilotuojamos oro transporto priemonės greitai taps problema“, rašo Evan Ackerman IEEE Spectrum tinklaraštyje. Problemos formavimas grįstas tuo, jog robotų technikos pažangos sparta skatina jų pigimą, o tai formuoja tikimybę, kad ateityje panašaus pobūdžio robotus galės įsigyti… bet kas. Nepaisant to, jog nepilotuojami aviacijos robotai vis dar „reikalauja“ adaptacijos visuomenėje teisiniais aspektais ir tobulinimo mechaniniu atžvilgiu, vizija, jog tokie robotai teiks kokybiškas „pristatymo paslaugas“ yra itin aktuali šiandienos visuomenėje ne tik robotų mokslo, bet ir kitose srityse.
Bene vienu svarbiausiu aspektu, siekiant nepilotuojamų oro transporto priemonių pritaikymo (ypač robotų–kurjerių) tam tikriems visuomenės tikslams, tampa teisiniai JAV Federalinės aviacijos administracijos (angl. The U.S. Federal Aviation Administration; FAA) apribojimai. T.y. FAA prižiūri oro erdvę ir riboja visas aviacijos transporto priemones skrendančias aukščiau nei šimtas metrų nuo žemės (apytiksliai 120/ 130 metrų nuo žemės), o tai sukelia nesklandumų robotų–kurjerių bei bet kokio panašaus pobūdžio aviacinių robotų pritaikymo galimybėms.
Vis dėlto NASA Ames tyrimų centro, esančio Moffett Field, Kalifornijoje mokslininkai ir inžinieriai, norėdami „apeiti“ šiuos FAA reikalavimus, pradėjo vystyti naują oro eismo kontrolės sistemą, kuri valdytų tokio pobūdžio mechanizmų veiklą (tikrintų, prižiūrėtų, sektų, kitaip tariant, padėtų išvengti numanomo pavojaus, pavyzdžiui, teroristinio išpuolio) mažesniame nei 120 metrų nuo žemės aukštyje.
Nepilotuojamų oro transporto priemonių pritaikymas… darbui remiasi ne tik į FAA reikalavimų sąrašą, bet ir į elementarius valdymo bei veikimo niuansus, tokius kaip sisteminga kontrolė ore – kliūčių skrydžio išvengimas, objektų atpažinimas (pvz., kito skrendančio roboto–lėktuvo) bei „uždarų zonų“ įvertinimas, pavyzdžiui, robotai turėtų neskristi arti oro uostų ir kitų erdvių, kuriose aktyvus aviacinis transportas. Numanoma, kad siekiant kokybiško robotų–kurjerių darbo specialūs „oro koridoriai“, t.y. tam tikri, planingai „suprojektuoti“ oro keliai, kuriais keliautų modernios nepilotuojamos aviacijos transporto priemonės, būtų elementariausias pasirinkimas atsižvelgiant į saugumo bei efektyvumo faktorius.
Vyriausias NASA tyrėjas, vystantis šią naują unikalią programą, Parimal H. Kopardekar spaudai teigia, jog dirbant individualiai su kiekvienu robotu yra įmanoma pasieki aukščiausius darbo bei saugumo standartus, tačiau norint didesnio veiklos mąsto ir galimybių – būtina pažanga. Anot kūrėjo, nepilotuojamų oro transporto priemonių veikla taps aktyvesnė kitais metais, ypač agrokultūros srityje.
Verta paminėti ir tai, jog Google (neseniai Australijoje pristatytas Wing projektas) bei Amazon organizacijos taip pat įnirtingai siekia robotų–kurjerių „įteisinimo“, kuris reikštų absoliučiai naują, paslaugų ir prekių pristatymo bei aviacinės robotų technikos pritaikymo visuomenės tikslams, eros pradžią.
Facebook komentarai
Susiję straipsniai
- 6 profesijos, kurias ateityje pakeis robotai
- Europos Sąjunga ir robotika: kur link mes keliaujame?
- Robotas-amfibija Warthog (Video)
- Šių profesijų atstovai darbo neteks pirmieji
- Ateities automobiliai: asistentas, žinantis, kaip šiandien jaučiatės
- Medalis už vertybes? Tai vyksta tik „Robotiadoje“!
- Robotai padės tirti vandenynus (Video)
- Sukurta itin jautri dirbtinė oda (Video)
- Kurti robotus su gyvais raumenimis galės visi norintys
- NASA į TKS siųs naujos kartos robotą (Video)
- Didžiuosiuose šalies miestuose – robotų varžybos. Robotikos entuziastai gręžiasi į gyvūnijos pasaulį
- 8 žaislai, kurie gali padaryti jūsų vaikus protingesniais (Video)
- Dirbtinis piršto galiukas „jaučia“ lytėjimą (Video)
- Ką robotai išmoko per 2016 metus? (Video)
- Nutekintame video įraše – naujas Boston Dynamics robotas, atliekantis triukus ant dviejų ratų (Video)
- Robotas „Salto“ jau gali peršokti sieną (Video)
- 2017 m. prognozės: virtualios realybės triumfas ir naujos dirbtinio intelekto aukštumos
- BALLU – žygiuojantis robotas-balionėlis iš UCLA (Video)
- Kaip robotika kopijuoja gamtą? (Video)
- Prognozė: po 15 metų robotai bus įprasti kaip mobilieji telefonai
- Astronautams padės robotai gyvatės (Video)
- Ką bendro turi „Google“, „Netflix“ ir planetų sistemos?
- 450 pabėgėlių mergaičių mokosi robotikos (Video)
- Mechatronika – ateities profesija besidomintiems programavimu, mechanika ir elektronika
- Pagaliau! Paslaptingi kompiuteriai jau šiemet peržengs laboratorijų slenkstį!
- Lietuvių šedevras – ranka, galinti neutralizuoti sprogmenis ir padėti sergantiems Alzheimeriu
- Genda vienas iš svarbiausių „Curiosity“ zondo įrankių
- Iki šiol tai buvo įmanoma tik fantastiniuose filmuose: sukurtas minkštas robotas
- Ką į kosmosą siųsti geriau: robotus ar žmones? (Video)
- Mikrorobotai savo judesiais nesiskiriantys nuo vabzdžių
Reklama
Reklama
Mūsų draugai
Naujausi įrašai
Europos Sąjunga ir robotika: kur link mes keliaujame?
Parrot SLAM dunk – paketas, skirtas bepiločių gamintojams (Video)
Mesh Mould – robotas-statybininkas (Video)
Inovacinis robotas-dažytojas PictoBot iš Singapūro (Video)
Plobot – robotas, mokantis vaikus programavimo (Video)
HES Hywings — bepilotis, naudojantis vandenilio kurą (Video)
Emotix Miko — komunikacinis robotas su emocijomis (Video)
MMS Drone – patvarus benzininis bepilotis (Video)
Draugaukime
Naujausi komentarai
Žymos
Visos kategorijos
- Dirbtinis intelektas
- Dronai
- Egzoskeletai
- Karinė robotika
- Namų robotai
- Naujausi
- Pagalbos robotai
- Pramoniniai robotai
- Robotai
- Robotai humanoidai
- Robotai ir menas
- Robotai ir žmonės
- Robotai kine
- Robotai medicinoje
- Robotai mokslui
- Robotai pramogai
- Robotikos ateitis
- Robotiniai automobiliai
- Robotiniai žaislai
Skaitomiausi įrašai
Komentarai (0)