Robotika.lt

Mobilumą pagerinanti robotinė reabilitacija

Robotika.lt vasario 22, 2014 Robotai medicinoje
Mobilumą pagerinanti robotinė reabilitacija
Šveicarijoje kiekvienais metais maždaug 16 000 žmonių patiria insultą. Išgyvenusieji dažnai kankinasi dėl centrinės nervų sistemos funkcijų sutrikimų. Pasaulyje insultas yra viena dažniausių parezės (raumenų neveiksnumo) priežasčių. Fizioterapija ir ergoterapija gali atstatyti tam tikrą mobilumo lygį. Tačiau pacientai su ūmia pareze, tarkim rankų, su įprastine terapija gali atgauti tik ribotą mobilumą.
Naujoji ETH tyrėjų studija, vedama Roberto Rienerio, profesoriaus iš Jutimo-Motorikos Sistemų Laboratorijos, suteikia naujų vilčių. Tyrėjai palygino rankų parezės kamuojamų pacientų sveikimo progresą. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmojoje grupėje pacientams buvo taikomas įprastinis gydymas: fizioterapija ir ergoterapija. Antrąjai grupei buvo skirta roboto terapija: robotas pagelbėdavo pacientams atlikti rankos judesius. Tyrimai atskleidė, jog robotinė terapija rodo šiek tiek geresnius rezultatus nei klasikiniai gydymo būdai.

Imituojamas vandens pylimas

„ Palyginti su įprastine terapija, skirtumas buvo nedidelis, tačiau kai kurie pacientai, kurių parezė buvo ūmi, padarė žymiai didesnį progresą, kuomet jiems padėjo robotas,“ – paaiškino Rieneris. Viena to priežastis gali būti, jog robotas yra individualiai pritaikomas prie kiekvieno paciento poreikių. Robotas pagelbėja atliekant rankų judesius, todėl net ir prasčiausios būklės pacientas sugeba atlikti jam skirtus pratimus. Robotas taip pat pasižymi unikaliomis žaismingomis treniruočių programomis, kuriomis imituojamos realios užduotys. Jų simuliacija atvaizduojama ekrane. Pavyzdžiui, pacientas gali treniruotis pilstyti vandenį iš ąsočio į stiklinę, nerizikuodamas nieko išlaistyti ar
sudaužyti.

Pusei iš 77 tyrime dalyvavusių pacientų buvo skirta įprastinė terapija, kitai pusei – robotinė. Kiekviena grupė per savaitė turėdavo po tris terapijos sesijas. Visas gydymo kursas truko aštuonias savaites. Prieš, po ir šio laikotarpio metu pacientams buvo skiriami įvairūs testai, parodantys jų sveikimo progresą. Tyrėjai naudojosi „akluoju metodu“ todėl nežinojo, kuriam tiriamajam buvo skirta įprastinė, o kuriam robotinė terapija. Taip pat tyrime buvo apsiribota tik tais pacientais, po kurio insulto buvo praėję daugiau nei šeši mėnesiai. Kai kuriais parezės atvejais pagyjama spontaniškai, todėl tai galėtų sujaukti viso tyrimo duomenis. Siekta, kad viskas vyktų kuo objektyviau.

Sunkus sveikimo procesas

Maždaug po šešių mėnesių nuo insulto pacientai pasiekia chronišką būseną, kurios metu tolimesnis gydymas beveik niekuo nebegali pagelbėti, norint atstatyti prarastą mobilumą. Verena Klamroth, pagrindinė studijų autorė teigė, kad įveikti šią kliūtį buvo viena didžiausia klinikinių tyrimų problema. „Tas faktas, kad mes pasiekėme tai su roboto pagalba yra nuostabu, tai suteikia mums viltį.“ Studija neseniai buvo paskelbta „The Lancet Neurology“ žurnale.
Tyrimai parodė, kad robotai rodė geresnius rezultatus jutiminės-motorinės funkcijos atstatyme, bet įprastinė terapija pacientų rankoms suteikdavo daugiau jėgos. Tačiau tyrėjai jau mato būdą, kaip pašalinti šį robotinės terapijos trūkumą. Jeigu pacientai galėtų rinktis roboto sukuriamos pasipriešinimo jėgos lygį, tuomet palaipsniui didėtų ir jų
pačių fizinės jėgos.

Nepriklausomos treniruotės

Rienerio teigimu, šios robotinės terapijos privalumas tas, kad nepriklausomai nuo raumenų parezės ūmumo robotiniu treniruokliu gali treniruotis visi pacientai. Taip pat treniruotis juo galima nepriklausomai ir individualiai, ko gero, kažkada tai daryti bus galima ir savo namuose. Robotai ne tik palaiko judėjimą, bet taip pat motyvuoja pacientą kompiuterinio žaidimo elementais. Dėka šių žaidimus primenančių elementų pacientai dažniau savo noru užsiima terapijos procedūromis. Tyrėjai tai taip pat priskiria robotinės terapijos privalumams.

Tačiau nereiktų būti per daug optimistiškiems dėl tyrimų rezultatų, nors ir buvo taikoma „aklosios kontrolės“ procedūra. Pasak Klamroth, tokio tipo tyrimuose neįmanoma apsisaugoti nuo placebo efekto. Pacientai dažniausiai palankiau reaguoja į naujoves, nei į įprastines ir įsisenėjusias terapijos formas. Nepaisant to tyrėjai įžvelgia didelį robotinės terapijos potencialą. „Tas faktas, kad dabar net ir skaudžiausius insulto padarinius patyrę pacientai turi terapijos galimybę, išties yra absoliuti naujovė,“ – teigė Klamroth. Tikrasis šios robotinės terapijos potencialas bus atskleistas atlikus didesnio masto tyrimus.



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *