Robotika.lt

Lenktynės, kurias remia ir pinigingi Dubajaus šeichai (Video)

Delfi.lt liepos 25, 2016 Dronai

Automobilių lenktynėse didelės tarptautinės šlovės ir pripažinimo kol kas nepelnė nė vienas lietuvis, tačiau mūsų šalis savo lenktynių dievuko dar gali sulaukti ateityje.

Tiesa, jis, greičiausiai, vairuos ne ralio ar F 1 bolidą, o nuotoliniu būdu, dėvėdamas virtualios realybės akinius, pilotuos skraidyklę, plačiau žinomą drono pavadinimu.

Pasak „Robotikos mokyklos“ Pauliaus Briedžio, susidomėjimas dronais Lietuvoje auga sparčiai ir leidžia svajoti apie ypatingus pasiekimus naujoje sporto šakoje, o galbūt ne tik joje.

Nori būti profesionalas – mokykis ir treniruokis kasdien

„Kuo toliau, tuo dažniau sulaukiame skambučių ar laiškų dėl dronų. Žmonės nori mokytis juos pilotuoti, o neretai trokšta patys ir konstruoti tokius aparatus. Be to, daugiau atsiranda suprantančių, jog tokios skraidyklės nėra vien tik įrankis, padedantis fiksuoti gražias nuotraukas“, – tikino „Robotikos mokyklos“ vadovas.

Jam pritarė ir „Droneracing Lietuva“ bendruomenės įkūrėjas Paulius Vėželis, vienintelis lietuvis, dalyvavęs tarptautinėse dronų lenktynėse Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat planuojantis vykti lenktyniauti į Austriją. Jo teigimu, pastaruoju metu Lietuvoje susidomėjimas dronais yra toks didelis, kad net kartais sunku įsigyti reikiamų detalių šiems aparatams konstruoti – jos greitai išperkamos.

„Aktyviai propaguojančių sportinį dronų pilotavimą Lietuvoje jau apie 100. Dar bent keli šimtai yra tokių, kurie svajoja apie lenktyninius dronus arba tiesiog domisi šia technologija. Augantį susidomėjimą dronais ypač gerai atspindi ketvirtadieniniai mūsų susibūrimai Vilniuje, pievoje ant Neries kranto, netoli „Litexpo“ rūmų įrengtoje mėgėjiškoje dronų trasoje. Kaskart ten susirenka vis daugiau entuziastų. Vieni ateina treniruotis, kiti tik stebi pažengusius, mokosi iš jų“, – sakė P. Vėželis.

Paklaustas, ar daug reikia pastangų išmokti pilotuoti lenktyninį droną, pašnekovas tikino, kad kiekvienas atvejis yra individualus. Vis dėlto norint bent priartėti prie profesionalų, pasak P. Vėželio, būtina treniruotis kiekvieną dieną.

 Dronų lenktynės ir pinigai

Briedžio manymu, dronų lenktynės turi potencialą išsivystyti net iki „Formulės 1“ lygio varžybų. Tuo jau rūpinasi JAV, Vakarų Europoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose plėtojamos dronų lenktynių organizacijos, savo veiklos principu primenančios FIA (Tarptautinę automobilių federaciją).

Tiesa, Lietuva organizaciniu lygmeniu atsilieka nuo tų šalių, bet žiūrint į pavienius pilotus galima teigti, jog visi pasaulio dronų lenktynininkai turi daugmaž vienodų galimybių tobulėti, todėl pasiekimai daugiausia priklausys nuo jų pačių įdėto darbo ir pastangų. Progą pasiekti viršūnę turi visi“, – svarstė P. Briedis.

Anot P. Vėželio, Dubajuje šį pavasarį įvyko didžiausios iki šiol dronų lenktynės pasaulyje, kurių prizinį fondą sudarė beveik 1 mln. eurų, o renginio organizavimo biudžetas siekė dvigubai tiek. Pagrindiniam varžybų nugalėtojui, 15-kos metų britui Luke’ui Bannisteriui, atiteko daugiau nei 219 tūkst. eurų piniginis apdovanojimas.

„Aišku, toks renginys nebūtų įmanomas be gero rėmėjo. Juo tapo vietinis Dubajaus šeichas, kuris ir skyrė visus renginiui reikalingus pinigus“, – pabrėžė P. Vėželis.

JAV verslininkai irgi nesnaudžia. Pavyzdžiui, NFL komandos „Miami Dolphins“ savininkas dar praeitą vasarą skyrė 1 mln. JAV dolerių dronų lenktynėms organizuoti.

Lietuvoje kol kas verslas ir potencialūs investuotojai, pasak P. Vėželio, nesupranta dronų lenktynių atveriamų galimybių. Tačiau tai nėra vien tik jų bėda. Trūksta ir gerų vadybininkų, verslių žmonių, kurie sugebėtų atskleisti šios veiklos perspektyvas mūsų šalyje dirbančioms įmonėms bei jų valdytojams.

Žaidimai – naujų technologijų pradžia

Nors lenktyninių dronų entuziastų Lietuvoje skaičius sparčiai auga, kol kas jie verčiasi neturėdami pakankamo rėmėjų dėmesio. Todėl apie itin aukšto lygio lenktynes mūsų šalyje jiems kol kas tenka tik pasvajoti. Tačiau bepiločių lenktyninių skraidyklių entuziastai ir mokantys jomis naudotis profesionalai tikina, kad pasiekimai labiausiai priklauso ne nuo infrastruktūros, bet nuo asmeninio užsidegimo ir noro pasiekti aukščiausius rezultatus.

Be to, kalbinti dronų ekspertai teigia, kad žaidimai su tokiomis novatoriškomis technologijomis turi ir gerą šalutinį poveikį. Jos skatina domėjimąsi naujais sprendimais, įgalina kurti dar nematytus aparatus.

„Ar tai būtų skraidantys automobiliai, kuriami vieno iš „Google“ įkūrėjų startuolio, ar dronai, pristatantys internetu įsigytas prekes, apie kuriuos vis užsimena „Amazon“, ar ligoniams skubiai vaistus pristatyti skubančios, gaisrus gesinančios, ūkininkui laukus žvalgančios ir tręšiančios, futuristinėse trasose lenktyniaujančios skraidyklės. Netolimoje ateityje daugelis šių sprendimų taps plačiai prieinami ir nesunkiai įvaldomi. Ir tik todėl, kad žmonės žaidžia su technologijomis, žiūri į jas per savo suvokimo prizmę“, – akcentavo „Robotikos mokyklos“ įkūrėjas P. Briedis.

Remdamasis tyrimų ir konsultavimo bendrovės „PwC“ duomenimis, P. Briedis sako, jog iki 2020 m. dronai iš žmonių perims darbo funkcijas, kurių bendra vertė sieks daugiau nei 110 mlrd. eurų. Tai neabejotinai padarys įtaką ne tik verslo procesams ir galimybėms, bet ir kai kurioms pramogų rūšims. Tarp jų ir sportui, kuris pasipildys nauju žanru – dronų lenktynėmis. Įdomu, kokią vietą toje srityje užims Lietuvos atstovai?

Gintaras Gimžauskas


delfi.lt



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *