Robotika.lt

Lėktuvo variklyje šliaužioja robotai gyvatės (Video)

Robotika.lt lapkričio 1, 2012 Pramoniniai robotai
Robot snake

Algoritmams radus problemą, taupydami laiką ir pinigus, į gyvates panašūs robotai vieną dieną gali būti naudojami tvarkyti sugedusiems varikliams.

Tik kartais gyvatės lėktuve gali reikšti kažką gero. Pasak britų reaktyvinių variklių gamintojo Rolls-Royce, į gyvates panašūs robotai, virinantys UV lazeriais, neužilgo gali pradėti šliaužioti lėktuvų varikliuose ieškodami ir taisydami gedimus. Pradėjusi veikti, ši technologija turėtų padėti oro linijoms iškart susitvarkyti su galimomis variklio problemomis, išlaikant lėktuvą ore ir išvengiant skrydžių atidėjimo nepatogumų keleiviams.

Iš dalies mintis apie gyvatiškus robotus kilo todėl, kad tokie variklių gamintojai kaip Rolls-Royce ir General Electric Jungtinėse Valstijose reguliariai naudoja protingus algoritmus lėktuvų variklių būklės skrydžio metu stebėjimui. Programinė įranga analizuoja duomenis gaunamus iš maždaug 100 slėgio, temperatūros ir vibracijos daviklių įdiegtų į kiekvieną variklį. Tie algoritmai pažymi problemiškas vietas, tačiau lėktuvo veiklos sustabdymas ir variklio išrinkimas oro linijų kompanijai gali kainuoti milijonus dolerių, todėl reikalingos juos greitai patikrinti galinčios technologijos.

Šiuo metu tokie patikrinimai vykdomi naudojantis optinio pluošto instrumentu, vadinamu boreskopu, kuris yra didelio galingumo medicininio endoskopo versija. Jis įkišamas į vieną iš daugelio 10 milimetrų pločio lizdų, išsidėsčiusių po visą reaktyvinį variklį, įgalinant inžinierių ieškoti, tarkim, žalos, padarytos paukščiui atsitrenkus į propelerio ar kompresoriaus mentę. Bėda tame, kad Rolls-Royce kompanijai prižiūrint 14.000 savo variklių, skraidančių 4000 lėktuvų, priklausančių 500 oro linijų kompanijų visame pasaulyje, visuose oro uostuose nėra pakankamai boreskopo ekspertų, kurie galėtų atlikti diagnostiką.

„Mes neturime pakankamai specialistų, kad jų užtektų visur, todėl šiuos sugebėjimus reikia automatizuoti.“ – sako Rolls-Royce kompanijos vyresnysis viceprezidentas Patas Emotas (Pat Emmott). Kompanijos sprendimas – sukurti robotą, kurį ir nelabai įgudęs inžinierius galėtų užkrauti ant variklio, kad jis atliktų savo darbą. Į gyvatę panašus robotas įlįstų į variklį ir perduotų nuotraukas jį nuotoliniu būdu valdančiam ekspertui, panašiai kaip atliekama nuotolinė operacija, sako jis. Tada inžinierius galėtų pataisyti bet kokį gedimą.

Rolls-Royce kurią šią technologiją kaip dalį 4 milijonų eurų vertės Europos tyrimų projekto, vadinamo Miror, kartu su gamybiniais partneriais, kuriems taip pat reikalingi į mažas erdves galintys įsirangyti robotai. Roboto-gyvatės prototipas turėtų būti baigtas 2014 metų liepą, pranešė projekto Miror inžinierius Salvadoras Cobosas Guzmanas (Salvador Cobos Guzman) iš JK Notingemo universiteto per mechatronikos konferenciją, rugsėjo 19 d. vykusią Linzo mieste, Austrijoje.

Kol Rolls-Royce’o gyvatiškasis mechanizmas vis dar paslaptyje – laukia patentų eilėje – kompanijos tikslas yra pagaminti robotą, galintį nešti daug daugiau nei kamerą. Pavyzdžiui, UV lazeris galėtų apšviesti mentės nuolaužas, o miniatiūrinis šlifavimo įrankis – nuo pažeistos kompresoriaus mentės nušveisti paukščių dvėselieną ar į variklį įsiurbtus akmenukus. Pagrindinis iššūkis yra įveikti gravitaciją, sako Robas Bakingamas (Rob Buckingham), generalinis OC Robotics Filtono mieste, JK, direktorius, industrinių gyvatiškųjų robotų pradininkas. Kuo ilgesnė gyvatė, sako jis, tuo didesnė tikimybė, kad jos uodega pasidarys lengviau nusvyranti ir sunkiai suvaldoma.

Ploniausias gyvatiškas robotas, kurį sukūrė OC Robotics yra tik 12,5 milimetrų pločio – gana arti Rolls-Royce’o tikslo – tačiau jis yra tik 60 centimetrų ilgio. Bakingamas abejoja, ar toks ilgis bus naudingas reaktyviniame variklyje. „Kuo daugiau sujungimo vietų pridedi, tuo sunkiau išlaikyti lankstumą.“ – sako jis.

Rolls-Royce kompanija taip pat kuria tvirtas smulkias kameras, kurios būtų įrengiamos aplink variklio 2000 °C branduolį. Mintis tokia, kad varikliui išsijungus, nuotoliniu būdu Rolls-Royce valdymo centro darbuotojai galėtų aktyvuoti tam tikras jo vidinės kabelinės televizijos tinklo kameras, kurios, algoritmams signalizuojant apie žalą, iškart parodytų vaizdą – dar prieš robotui-gyvatei patekus į vidų.

„Šios kameros neturės veikti prie veikiančio variklio temperatūros – tik išgyventi jas.“ – sako Emotas. – ”Taigi, mums prireiks keleto įdomių būdų joms aušinti.“

Parengta pagal Snakes on a plane slither in engines



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *