Robotika.lt

Kraujo mėginius imantis robotas Veebot (Video)

Robotika.lt rugpjūčio 23, 2013 Robotai medicinoje
Profilaktiniai kraujo tyrimai padeda anksti diagnozuoti įvairius susirgimus, todėl juos atlikti gydytojai rekomenduoja kas 3-6 mėnesius. Daugeliui nemalonios procedūros metu slaugytojas ar laboratorijos specialistas ant paciento rankos užmauna turniketą (medicininis instrumentas kraujagyslėms suspausti), kad galėtų apžiūrėti venas ir išsirinkti dūriui tinkamą vietą. Dažniausiai jau pirmuoju bandymu kvalifikuotiems specialistams pasiseka pataikyti į kraujagyslę, tačiau kartais prireikia ir antro ar trečio mėginimo. Procedūra yra patogi tipiniams kraujo mėginiams paimti, tačiau mokslininkams, pavyzdžiui, tiriantiems naujus vaistus, šis procesas užima per daug laiko.

Robotas Veebot yra pasiruošęs išspręsti šią problemą ir palengvinti kraujo ėmimo ir lašelinių prijungimo procedūras. Norėdamas pasinaudoti naująja sistema, pacientas savo ranką turi patalpinti į specialią rankovę. Tuomet ji yra pripučiama, galūnė suspaudžiama ir venos tampa geriau matomos. Infraraudonaisiais spinduliais apšviečiama rankos sritis, esanti šalia alkūnės sąnario lenkimo linijos. Išryškėjusios kraujagysles užfiksuojamos vaizdo kameromis. Veebot sistemai suradus tinkamą veną, ultragarsu patikrinama ar joje yra kraujo srovė. Galiausiai prietaisas nusitaiko ir įduria adatą. Procesas trunka maždaug minutę, o vienintelis dalykas, kurį turi atlikti laboratorijos specialistas – reikiamo mėgintuvėlio ar lašelinės prijungimas.

Idėją sukurti tokį prietaisą trečio kurso Prinstono universitete mechanikos inžineriją studijuojančiam Richard Harris pametėjo jo tėvas Stuart Harris. Jis yra įkūręs farmacinių tyrimų įmonę ir pokalbio su sūnumi metu užsiminė, jog būtų gerai, jog kas nors sugalvotų kaip automatizuoti kraujo mėginių ėmimo procesą. Studentas, besidomintis robotika ir kompiuterinio matymo technologijomis, priėmė šį iššūkį. Užduotis nebuvo lengva visų pirma todėl, kad prietaisas yra skirtas darbui su žmonėmis. Robotas turi atlikti dinamišką darbą, nes kiekvieno paciento kraujagyslių išsidėstymas yra individualus.

Iš pradžių buvo pagamintas prototipas, galintis surasti ir pradurti taškus, pažymėtus lanksčiame plastikiniame vamzdelyje. Roboto gamyba buvo baigta 2010 metais, studento eksperimentams lėšų skyrė tėvas. Dabartinė prietaiso versija 83% atvejų teisingai suranda tinkamiausią dūriui veną, taigi tikslumu beveik nenusileidžia žmogui. Prieš pradedant klinikinius tyrimus R. Harris nori pasiekti 90% tikslumą. Tai planuojama padaryti per 3-5 mėnesius. Atlikus baigiamuosius darbus, iš pradžių Veebot ketinama parduoti stambioms medicinos įstaigoms.

Vyresnysis investicinio banko Piper Jaffray analitikas Thomas Gunderson tiki, kad dabar yra pats laikas tokio tipo prietaiso pasirodymui rinkoje. Net patyrusiems laboratorijos specialistams gali nepasisekti iš pirmo karto pataikyti į veną. Naudojant Veebot kraujo paėmimo procesas taptų saugesnis, o tai naudinga tiek pacientams, tiek personalui. Per metus vien JAV atliekama maždaug milijardas tokių procedūrų, todėl prietaisui darbo tikrai nestigtų.

Pasak R. Harris, didžiausias jų laukiantis iššūkis – priversti žmones pasitikėti robotu, priešingu atveju toks prietaisas bus nereikalingas. Medicininių procedūrų automatizavimas seniai nebėra naujiena – šiais laikais milijonus kainuojantys robotai atlieka netgi sudėtingas operacijas. Projekto idėjos autorius tiki, kad naujasis mechanizmas dirbs geriau, greičiau ir pigiau negu medicinos darbuotojai, todėl žmonės mielai juo naudosis.

Parengta pagal: Profile: Veebot

Šaltinis: http://spectrum.ieee.org/robotics/medical-robots/profile-veebot



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *