Robotika.lt

Keturios pagrindinės kliūtys save vairuojančių automobilių kelyje

Technologijos.lt vasario 23, 2015 Robotiniai automobiliai

Jau grei­tai au­to­mo­bi­liai be vai­ruo­to­jų su­kio­sis mie­stuo­se, lauk­da­mi, kol ga­lės mus pa­vė­žė­ti. Juo­se ne­bus vai­ro ar stab­džių; įsė­dę ga­lė­si­te nu­snū­sti ar pa­žiū­rė­ti fil­mą. Ši vi­suo­me­ni­nio trans­por­to prie­mo­nė su­ma­žins spūs­tis ir šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų emi­si­jas. Ka­dan­gi pirk­ti au­­to­­mo­bi­lio ne­berei­kės, trans­por­tas at­pigs visiems.

Jei­gu jau esa­te tai gir­dė­ję, nu­trau­ki­te mus. Ir skai­ty­ki­te to­liau…

Kodėl save vairuojantys automobiliai taip ilgai nepasirodo? Visų pirma, tam, kad tai veiktų, turi įvykti esminiai technologiniai ir socialiniai pokyčiai, kurių gali tekti laukti kelis dešimtmečius. Bet jie vyksta, dėl kai kurių didžiausių pasaulio kompanijų. Google jau daug metų tobulina savo autonominius automobilius, kuriuos bandydama Nevados keliais jau sukorė šimtus tūkstančių kilometrų. Praėjusią savaitę taksi programėlės Uber kūrėjai paskelbė bendradarbiavimą su Carnegie Mellon universiteto Robotikos institutu, kurdama save vairuojančių taksi flotilę.

„Tai iš tiesų labai svarbu,“ sako Nidhi Kalra, RAND korporacijos analitikė. „Beveik visi automobilių gamintojai vysto šią technologiją.“

Tad, kokios yra problemos ir kaip sekasi jas spręsti?

I. Tvarkymasis su žmonėmis

Autonominiams automobiliams iškils tokios pačios problemos, kaip ir visiems robotams, sukurtiems veikti žmonių aplinkoje: socialinis bendravimas yra pagrindinė pritapimo mūsų pasaulyje sąlyga.

Save vairuojantys automobiliai (SVA) privalo mokėti elgtis situacijose, kur vairuotojai remiasi akių kontaktu: įsilieti į glaudžiai judančių automobilių srautą, paklusti kelių policininkų rodomai krypčiai ir leisti priešais važiuojantiems automobiliams sustoti pakelėje, tvarkytis su žmonių miniomis gatvėje.

Be to, jie privalo mokėti bendrauti su keleiviais. Pusiau autonomiški automobiliai privalo aptikti ar jų vairuotojai snaudžia, kol važiuoja autonomiškai, ir sugebėti juos prižadinti, kai reikės jų dėmesio.

Perėjimas tarp žmogaus ir programinės kontrolės, vadinamoji perleidimo problema, yra visų procesų automatizavimui kylantis iššūkis. 2009 metais Air France reisas 447 sudužo Atlanto vandenyne dėl neteisingo įgulos elgesio, kai autopilotas staiga perdavė kontrolę jiems.

Ar sprendimas toli?

Žmonių ir robotų sąveika yra sudėtinga ir mūsų bandymus šioje srityje riboja realiame pasaulyje esančių ir užduotis atliekančių robotų skaičius.

Automobiliams suteikiant tokį socialinį protavimą, kokį turi Jibo, naudojimui namuose sukurtas robotas (New Scientist, 2014 liepos 19 d., p 21) galėtų padėti važinėti po mūsų pasaulį saugiai. Dar galima padaryti sistemas visiškai autonomiškas. Taip jau vyksta visame pasaulyje SV traukiniuose, kurių pirmasis pavyzdys buvo paleistas Japonijoje 1981 metais. Traukinius automatizuoti daug lengviau, nes jie juda tik bėgiais, ir jiems nereikia bendrauti su kito traukinio vairuotoju. Kad būtų tikrai naudingi, SVA į mūsų gyvenimą turėtų būti įpini taip, kaip dabartinės transporto priemonės, gal net labiau. Kaip tai turėtų vykti – tebediskutuojama.

Sudėtingumo lygis: ◘◘◘◘◘


 II. Orai

Saulėti Kalifornijos greitkeliai puikiai tinka Google SVA. Bet kaip jie susitvarkytų su sniego audromis, užgriuvusiomis JAV rytinę pakrantę ar užsitęsusia Londono dargana?

Atsakymas yra „blogai“. Pernai P. Korėjoje Hyundai surengtas SVA konkursas yra puikus to pavyzdys. Pirmąją konkurso dieną, kai matomumas buvo geras, kelias sausas, automobiliai greitai važiuodami laikėsi kelyje ir išvengdavo kliūčių, padarė vos kelias klaidas.

Kita diena buvo drėgna ir miglota, ir tie patys automobiliai pražiopsodavo posūkius, išvažiuodavo į priešpriešinė eismo juostą ir užvažiuodavo ant bortelių. Įprastas kameras naudojančios mašinų vaizdo sistemos tokiomis sąlygomis negali gerai matyti ir tai klaidina automobilio navigacijos sistemą.

Ar sprendimas toli?

Į SVA įdiegus daugiau jutiklių, bei išdėsčius jutiklius aplinkoje, reikalai turėtų pasitaisyti. Konkrečiai, automobiliuose gali būti įtaisyti įrenginiai regintys spektro dalį, geriau prasiskverbiančią per rūką ar lietų. „Nemanau, kad orai yra tokia neįveikiama kryptis kaip žmonės kalba,“ sako Kalra.

Automobilių bandymai sudėtingesnėmis, nei Silicio slėnio klimato sąlygomis irgi praverstų. Tam Michigano universitetas rengia 13 ha bandymų stotį, kurioje automobiliai susidurs su Vidurio vakarų lietumi, plikledžiu ir sniegu. Komunikacija tarp automobilių ir pakelės jutiklių bus vienas iš svarbiausių laboratorijos dėmesio taškų, kad oro sąlygos taip paprastai neišvestų iš rikiuotės.

Sudėtingumo lygis: ◘◘◘


III. Saugumas

Vienas dalykas, kai virusas nulaužia jūsų telefoną ar kompiuterį, bet jei tokia lemtis ištiktų SVA, pasekmės bus daug dramatiškesnės.

Bet kokios autonominio automobilio programinės įrangos spragos gali leisti programišiams perimti nuotolinę automobilio kontrolę ir, tarkime, užrakinti keleivius viduje, kol bus sumokėta išpirka. Automobilių kompanijos savo programas tikriausiai nagrinės intensyviau, nei eilinis programėlių kūrėjas, bet ir jiems nepavyks išvengti klaidų. Pasirodžius problemai, reikės ją sutvarkyti kuo greičiau. Be to, tam turi reikėti kuo mažiau naudotojo pastangų, kadangi būtinas apsilankymas automobilių atstovybėje reikštų, kad keleiviai gali ir toliau naudotis nepataisyta programine įranga.

Ar sprendimas toli?

Tesla automobiliuose, labiausiai susietuose su internetu, pateikiamas saugumo modelis. Kai po avarijos Meksikoje užsidegė Tesla akumuliatoriai, Tesla pateikė programinės įrangos atnaujinimą visiems savo automobiliams. Dėl jų, važiuojant dideliu greičiu, pakaba pakyla kiek aukščiau nuo kelio paviršiaus, taip sumažindama baterijos pažeidimo riziką. Galėjimas įdiegti atnaujinimus bus vertingas, greitai taisant spragas SVA programinėje įrangoje.

Sudėtingumo lygis: ◘◘


IV. Teisinė ir asmeninė problema

Siekdami įtikinti visuomenę patikėti savo gyvybes autonominiams automobiliams, jų gamintojai turės parodyti, kad tokie automobiliai yra bent jau tokie pat saugūs. kaip ir įprastiniai. Čia kyla problema. Kad statistiškai patikimai pademonstruotų save vairuojančių automobilių saugumą, viso pasaulio SVA gamintojai turės autonomiškai nuvažiuoti milijardus kilometrų, kas neįmanoma be masinio naudojimo.

SVA draudimo detalės dar irgi neaiškios. Google moka didžiulius 1 – 3 milijonų dolerių draudimus savo automobilių bandymams Nevadoje. Ir dar yra daugybė sprendimo laukiančių teisinių klausimų: pavyzdžiui, įstatymai reikalauja, kad automobilių vairas ar greičio pedalas būtų atitinkamo dydžio.

Ar sprendimas toli?

Kalra mano, kad saugumas tikrai turi būti autonominių automobili gamintojų prioritetas. Jei bus įrodyta, kad jų automobiliai patiria mažiau susidūrimų tokiose situacijose, kuriose vairuodamas žmogus tikriausiai pakliūtų į avariją, jų palaikymas bus stipresnis. Tačiau netgi tokiu atveju, iš pradžių rizika bus didelė. Šie faktoriai gali lemti, kad pirmiau bus automatizuotas krovinių transportas, nes žmogaus gyvybės netekimas kompanijoms kelia daug didesnę grėsmę, nei prekių pažeidimas. Labiau tikėtina, kad kelyje jus aplenks autonominis sunkvežimis, nei kad SVA veš jus. Bent jau kol kas.

Sudėtingumo lygis: ◘


technologijos.lt



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *