Kaune pristatyti žmonių darbą keičiantys robotai

Neilgai teks laukti laikų, kai robotai gamyboje pakeis didžiąją dalį žmonių, o nekvalifikuotų darbuotojų liks labai nedaug. Per ateinančius 10 metų robotizavimas labai smarkiai pakeis mūsų gyvenimą.

Tai vyks ne Japonijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Lietuvoje.

Tuo įsitikinę Kauno rajone apie inovacijų ir robotikos ateitį Lietuvoje kalbėję aukštųjų technologijų įmonių vadovai, lankęsi Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusioje aukštųjų technologijų įmonėje „Elinta“.

Tarp jų – automatizavimo, robotikos srityje pirmaujančios pasaulinės japonų kompanijos „Fanuc“ atstovai. „Elinta“ yra pasirašiusi atstovavimo šiai įmonei Baltijos šalyse sutartį. Tai labai svarbus žingsnis Lietuvos technologijų sektoriuje. Jau pasirašytos pirmosios robotų tiekimo sutartys su Lietuvos įmonėmis.

1956 metais Japonijoje įkurta „Fanuc“ sparčiai vystėsi ir tapo pasauline kompanija. Dabar per metus ji pagamina daugiau kaip 5 tūkst. pramoninių robotų, o metinė apyvarta siekia apie 6 mlrd. JAV dolerių.

Svečiai į Kauno rajoną atvežė robotų parodą, kurią galėjo apžiūrėti visi pageidaujantys, taip pat vyko mokymai „Elintos“ darbuotojams.

Parodoje pristatyti robotai, kuriuos sukonstravo ne kas kitas, o taip pat robotai, demonstravo įvairiausias galimybes.

Didžiausio susidomėjimo sulaukė krovinių pakuotes perkelti galintis robotas, kurį įsigijo viena Lietuvos įmonė, gaminanti ledus.

„Fanuc Nordic“ pardavimų vadovas Tommy Madsenas tikino, jog šis robotas pajėgus dirbti daugybę metų po septynias dienas per savaitę po 24 valandas per parą. Robotui nesvarbu ir tai, kad patalpose bus žema temperatūra. Toks robotas patraukliausias maisto ir baldų pramonės verslo atstovams.

„Mes turime daug paskatų dirbti. Tik gaila, kad universitetų mokslinių tyrimų veiklos kryptys vis dar nesuderinamos su pramonės poreikiais. Sutinku, kad dalis universitetuose atliekamų darbų gali būti teoriniai. Tai fundamentiniai mokslai, bet jų turėtų būti mažai.

Mokslas, ypač technologijų, turėtų dirbti kartu su pramonės įmonėmis ir padėti joms spręsti problemas, o moksliniai straipsniai turėtų atsirasti tada, kai pavyksta padėti verslui išspręsti problemas ir kyla poreikis šia patirtimi pasidalyti su kitais“, – sakė Vytautas Jokužis, elektronikos inžinierius, įmonės „Elinta“ vadovas.

Justinas Katkus, jaunos tarptautinės robotikos įmonės „Blue Ocean Robotics“ vadovas, taip pat pabrėžė, kad baimintis robotų invazijos nevertėtų.

Su Kauno technologijos universiteto ir Danijos mokslininkais dirbantis verslininkas sakė, kad robotai ypač naudingi ten, kur žmogus priverstas atlikti sunkų, sveikatą žalojantį fizinį darbą.

„Robotų atsiradimas pramonėje ir gamyboje, sveikatos priežiūros srityje gali pakeisti žmonių darbą, o tuo metu žmogaus intelektiniai gebėjimai gali būti pritaikomi prasmingesnėje veikloje nei mechaninis darbas“, – įsitikinęs J.Katkus.

V.Jokužio teigimu, svarbu palaikyti bandomuosius produktų tyrimus.

„Kai kada pritrūksta energijos, lėšų ir geras produktas miršta. Tad pirmiausia reikėtų pradėti geriau finansuoti bandomąją gamybą ir produktų išvedimą į rinką. Taip Lietuvoje daug sparčiau gautume pajamų iš naujų produktų, o jie greičiau išvystų pasaulinę rinką“, – teigė V.Jokužis.

Technikos mokslų daktaras ir verslininkas Vladas Lašas teigė, jog daugelis iš mūsų net nenujaučia, kaip greitai mus pasieks automobiliai be vairuotojų.

„Jie pakeis mūsų supratimą apie transportą, miestų projektavimą ir norą turėti savo automobilį. Jo tiesiog nereikės, nes atsiras visiškai kitoks būdas judėti. Žinoma, iš jūsų niekas neatims galimybės vairuoti. Juk karietų jau seniai nėra, o jodinėti savo malonumui žirgais galimybė išliko. Taip pat, tarkime, savo malonumui ar iš azarto galėsite varžytis automobilių lenktynėse“, – kalbėjo V.Lašas.

Robotikos parodoje lankėsi ir premjeras Algirdas Butkevičius. Jis tvirtino, jog mokslo ir inovacijų plėtra lieka prioritetine sritimi.

Naujuoju ES investicijų periodu mokslo tyrimams ir inovacijoms Lietuvoje numatyta skirti apie 10 proc. visų skiriamų ES fondų lėšų – beveik 700 mln. eurų.

Iveta Skliutaitė