Robotika.lt

Kaip nusipirkti karinį JAV droną?

Robotika.lt 15 balandžio, 2015 Dronai Karinė robotika

JAV sprendimas prekiauti koviniais oro robotais sukėlė naują nerimo bangą, papildyta daugybe aršių diskusijų, analizuojančių galimus šių veiksmų padarinius.

Kas pirks karinius dronus? Kas nutiks, jei kovinius bepiločius įsigis agresiją skatinančios šalys? Ar JAV sugebės kontroliuoti mirtino ginklo eksploataciją? Tai tik menka dalis klausimų, nerimą keliančių ne tik saugumu besirūpinantiems asmenims, bet ir žmonėms visame pasaulyje.

Kas pasikeitė?

Anksčiau vienintelė šalis, galėjusi naudoti JAV karinius dronus be JAV buvo Didžioji Britanija. Raketomis ginkluoti Reaper oro robotai naudoti Afganistane bei Irake. Tačiau pastaruoju metu Anglijos rinka tapo per maža, amerikiečiai pradėjo ieškoti kitų eksporto galimybių.

„Yra daugybė klientų, kurie norėtų įsigyti tokio pajėgumo karinius prietaisus, o JAV industrija jau kurį laiką ieško būdų šias sistemas parduoti. Reaper ir Predator tapo itin populiarūs Didžiosios Britanijos ir JAV rinkose, todėl atsirado kitų asmenų taip pat norinčių, bet negalinčių, juos įsigyti,“ – spaudai teigė nepilotuojamų transporto priemonių gynybos analizės ekspertas Huw Williamsas.

Tarp potencialių kovinių dronų pirkėjų – ne tik Europos valstybės. Karinių oro robotų įsigijimo sąlygomis domisi ir tokios šalys kaip Indija, Persija, Saudo Arabija, Pietų Korėja, Singapūras, Malaizija, Taivanas ir t.t. Tačiau H. Williamsas patikina, kad pavojingus (ir neįtikėtinai brangius!) dronus įsigyti galinčių šalių skaičius yra ribojamas.

Vis dėlto nėra žinoma, kurios šalys gali tikėtis sėkmingo bendradarbiavimo. JAV eksporto politikos taisyklėse, nepilotuojamų oro transporto priemonių aspektu, nėra pateikiami tikslūs duomenys dėl konkrečių šalių galimybių įsigyti kovinius dronus.

Beje, kai kurios valstybės, pavyzdžiui Prancūzija bei Italija, jau kurį laiką naudoja nekovinius JAV žvalgybos dronus. Pasak „Washington Post“ Italija yra viena iš šalių „reikalaujančių“ karinių dronų įsigijimo teisių. Panašius reikalavimus kelia ir Turkija bei kitos Persijos įlankos valstybės. Tuo tarpu kitos šalys kaip Kinija bei Izraelis turi savo kovinius oro robotus.

Ar bus lengva įsigyti kovinį droną?

Nepaisant to, jog novatoriškos bepilotės kovos sistemos yra kuriamos privačiose firmose, tokiose kaip „Northrop Grumman“ bei „General Atomics“, šių įrenginių pardavimus vykdys valstybių vyriausybių atstovai.

Pasak H. Williamso, valstybės turės užtikrinti tam tikrų JAV keliamų principų, susijusių su žmonių teisių užtikrinimu, įgyvendinimą, ir tik tuomet turės teisę įsigyti kovinius oro robotus. Be to, šalys privalės pateikti svarius argumentus, kodėl ir kam joms „tikrai reikia“ mirtinų ginklų, o leidimus gavusios valstybės dronus galės eksploatuoti tik nurodytais, JAV patvirtintais, tikslais. Taip pat tik tada, kai tam pritaria tarptautinės teisės įstatymai dėl jėgos panaudojimo, pavyzdžiui, savigynos atveju.

Nepilotuojamų oro robotų valdymas. Kas juos kontroliuos?

Dronų pilotavimo klausimai taip pat yra vienas aktualiausių aspektų, susijusių su oro robotų eksploatacija. Tačiau oficialių atsakymų kol kas dar nėra.

Vis dėlto, pavyzdžiu gali tapti Didžiosios Britanijos įsigyti koviniai bepiločiai. Britų įsigyti oro robotai pirmuosius metus buvo kontroliuojami iš Nevadoje (JAV) esančios stoties, vėliau kontrolės centras buvo įsteigtas Linkolnšyre.

Verta paminėti, kad prasidėjus diskusijoms dėl kovinių oro robotų pardavimo grėsmės, JAV patikino užtikrinanti „galutinę eksploatavimo kontrolę“, kurios dėka bus garantuojamas mirtinų skraidymo mechanizmų panaudojimas „geriems“ bei teisėtiems tikslams. Be to, pasak taisyklėse iškelto ketvirto principo, karinius dronus pilotuoti galės tik intensyvius apmokymus baigę operatoriai, todėl bus išvengta nelaimingų atsitikimų dėl nepatyrimo.

Ką bus galima daryti su koviniais dronais?

Valstybės, nusipirkusios grėsmingus oro robotus, juos eksploatuoti privalės atsižvelgdamos į Jungtinių Amerikos Valstijų keliamus principus. Technologija negalės būti naudojama pažeidžiant tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinių žmogaus teisių nuostatus. Taip pat dronai neturės teisės „šnipinėti“ ar kitaip pažeisti valstybės gyventojų teisių.

Kam skraidantys mechanizmai bus naudojami? Tai klausimas, į kuri atsakyti yra ganėtinai sudėtinga,  tačiau oro erdvės priežiūra bei savigyna tampa elementariausiais tikslais dronų įsigijimo siekyje.


Parengta pagal telegraph.co.uk



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *