Robotika.lt

Kaip „nulaužti“ karinį droną? Informacijos ieškokite Google

Robotika.lt birželio 4, 2015 Dronai Karinė robotika

Izraelio saugumo ekspertai perspėjo JAV gynybos pareigūnus, jog duomenys, kaip „nulaužti“ karinius dronus, yra laisvai prieinami internete.

2011-aisiais Irano kariškiams pavyko perimti „skraidančio sparno“ tipo CŽV žvalgybinį Lockheed Martin droną RQ-170 Sentinel. Pasak pačių iraniečių, jų inžinieriams pavyko įsilaužti į skraidyklės GPS sistemą ir nusiųsti jai klaidingas koordinates, dėl kurių ji paprasčiausiai nukrito Irano teritorijoje.

Nors JAV gynybos pareigūnų teigimu, drone buvo įdiegta vidinė apsaugos sistema, kuri vargu ar leistų skraidyklę perėmusiems asmenims išpešti iš jos apčiuopiamos naudos, tačiau Teheranas pranešė, jog sėkmingai panaudojo grobį „atvirkštinei inžinerijai“ ir sukūrė jos kopijas. Irano kariuomenė net išplatino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti savo dizainu į Sentinel bepilotį panašių dronų skrydžiai.

Iraniečių pagrobtas RQ-170 Sentinel dronas

Iraniečių pagrobtas RQ-170 Sentinel dronas

Nors gynybos ekspertai šias Teherano sukonstruotas skraidykles vertina gan skeptiškai ir veikiau laiko amerikiečių drono butaforinėmis versijomis, tačiau sėkmingas iraniečių įsilaužimas į Sentinel pozicionavimo sistemas išties kelia nerimą.

Sutapimas, tačiau šis incidentas įvyko praėjus tik mėnesiui po to, kai akademikas Nils Ole Tippenhauer‘is su savo kolegomis iš Ciuricho bei Kalifornijos universitetų paskelbė savo studiją „On The Requirements For Successful GPS Spoofing Attacks“ (liet. „Apie Reikalavimus Sėkmingoms GPS Pergudravimo  Atakoms“).

„Šis PDF failas… iš esmės, tai vadovėlis programišiams,“ – teigė Esti Peshin, kompanijos „Israel Aerospace Industries“ kibernetinių gynybos programų vadovė.

„Galite jį rasti Google paieškoje. Tiesiog paieškokite frazės „Tippenhauer“. Tai bus pirmasis paieškos rezultatas. Įvedus žodžius „UAV Cyberattacks“ – trečiasis rezultatas,“ – teigė Pashin, gegužės 4-ają Vašingtone (JAV) vykusioje Gynybinių Kibernetinės Erdvės Operacijų ir Žvalgybos konferencijoje.

 

Dronų „nulaužimo“ vadovėlis

Minėtoje studijoje nupasakojami būdai, kuriuos pasitelkus galima įsilaužti į karinio drono sistemų valdymą, įskaitant tikslius aprašymus, kokią vietą pasirinkti atakuotojui, norint dronui nusiųsti netikras GPS koordinates bei kaip pakeisti dronui perduodamus duomenis, kad šis prarastų gebėjimą orientuotis erdvėje.

Peshin pripažįsta, jog veikiausiai publikacijos autoriai nesiekė nieko blogo, tačiau nerimauja dėl to, kad prieš paskelbdami savo tyrimų medžiagą viešai, akademikai nesuteikė užtektinai laiko gynybos technologijų gamintojams užlopyti visų saugumo spragų. „Tiesa ta, jog mes esame lėtesni nei blogieji vyrukai. Jie gali pasinaudoti šiuo straipsniu, organizuodami atakas. Kibernetinis operacinių tinklų ir karinių bei ginklų sistemų saugumas man neleidžia ramiai miegoti,“ – teigė Peshin.

Žinoma, šios studijos duomenys buvo paskelbti prieš ketverius metus, per šį laiko tarpą karinių dronų inžinieriai atkreipė dėmesį į silpnąsias valdymo sistemų vietas, tačiau Peshin teigia, jog NATO taip pat viešai atskleidžia svarbius duomenis.

2013-aisiais Vokietijos Oto-von-Geuricke Universitetas NATO užsakymu atliko karinių bepiločių skraidyklių saugumo rizikos vertinimą. Ši studija viešai prieinama visiems norintiems oficialiame NATO tinklalapyje.

MQ-9 Reaper dronas

MQ-9 Reaper atakos dronas

„Straipsnio pabaigoje, lyg dar būtų negana, jie išvardijo keletą bepiločių skraidyklių ir teigė, jog jos pasižymi didesne rizika nei kitos,“ – piktinosi Peshin, pabrėždama faktą, jog NATO buvo tokia „paslaugi“ ir net įvardijo tikslius dronų modelius, kurie pasižymi pažeidžiamumu. Buvo paminėtos tokios skraidyklės kaip MQ-9 Reaper bei kompanijos Lockheed Martin RQ-170 Sentinel (būtent šią CŽV naudotą skraidyklę pagrobė iraniečiai.).

 

Išeitis – visiškai naujos programinės kalbos sukūrimas

JAV gynybos departamentas kuria visiškai naują programavimo kalbą, kuri turėtų būti „nenulaužiama“. Planuojama ją paruošti naudojimui iki 2017-ųjų metų pabaigos, kada pasirodys Boeing Little Bird H-6U sraigtasparnio tipo dronas, kurio sistemos valdymui ir bus pirmą kartą panaudotas šis naujasis kodas.

Boeing AH-6

Boeing Little Bird H-6U bepilotis orlaivis

„Siekiama atlikti eksperimentą, kuris parodys, jog šios naujos programavimo technikos gali sukurti visapusiškai saugų kodą,“ – teigė John’as Launcbury, vadovaujantis šiai programai, JAV pažangiąsias gynybos sistemas kuriančioje agentūroje DARPA.

„Kibernetinių išpuolių prieš jūsų kompiuterį metu, gali būti pavogti duomenys arba pinigai, tačiau šios atakos nesukelia fizinės žalos. Tuo tarpu atakos prieš bepilotes skraidykles arba autonominius automobilius gali sukelti realų pavojų. Mes tikrai norime to išvengti,“ – teigė Kathleen Fisher, DARPA projektų vadovė.

 

Grėsmė civiliams dronų naudotojams

Įprastai kariniai dronai programuojami pasitelkus C arba C++ programavimo kalbas. Abi jos turi silpnųjų vietų.

Kylant panikai, kad vartotojų klasės arba komerciniai dronai gali tapti programišių taikiniu, Phantom ir Inspire dronų savininkai gali būti ramūs. Šias skraidykles gaminančios DJI kompanijos (kuri, beje, yra didžiausia pasaulyje vartotojų klasės dronų gamintoja) kvadrokopteriai palaiko tik Android Studio SDK sistemą, kurioje programų kūrimui naudojama Java programavimo kalba.

Tačiau 3D Robotics, populiari JAV dronų gamintoja, naudoja atvirojo kodo vystymo platformą, kurioje kaip viena programavimo kalbų naudojama C++.

„Mes sukūrėme programavimo kalbą, kuri neturi pažeidžiamų vietų,“ – teigė Lee Pike‘as, kompanijos Galois kibernetinių sistemų saugumo tyrimų vadovas. „Siekiame pritaikyti mūsų sukurtą ir Ivory vardu pavadintą programavimo kalbą kompanijai Boeing, kad ji galėtų perdaryti savo sistemas.“

Kol kas naująją programavimo kalbą pasitelkusi Boeing savo kuriamame Little Bird drone pakeitė 70 % programinės įrangos. Tai beveik 100 000 kodo eilučių. Planuojama droną skrydžiams parengti dar šių metų vasarą. Ketinama išbandyti naujosios programavimo kalbos saugumą. Bandymuose tyrėjai mėgins „nulaužti“ droną skrydžių metu.


Parengta pagal ibtimes.co.uk



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *