Ką po miestų gatvėmis veikia robotai, ginkluoti kameromis ir lazerinėmis technologijomis?

Kalėdinės eglutės, vaikiški vežimėliai, taksofonai ar vos ne 100 kilogramų sveriantys akmenys – radiniai, kuriuos bendrovės „Rosma“ darbuotojai traukia iš lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynų Lietuvoje. Stebina tai, kad visi darbai po žeme atliekami net neatkasus vamzdžio, į jį dažniausiai nereikia lįsti ir žmonėms.

„Žmogaus darbą pakeitė išmaniosios technologijos, tai pat ir robotai, – sako bendrovės vadovas Romualdas Ralys. – Naujos kartos technologiniai sprendimai leidžia atlikti darbus pasinaudojant vamzdynų sistemų šuliniais.“

Dešimtmečiais kaupėsi purvas 

Tūkstančius kilometrų po žeme nusidriekusių vamzdynų išžvalgę bendrovės specialistai gali papasakoti ne vieną istoriją. Ko tik jie čia nerado. Pasak bendrovės „Rosma“ vadovo, bene prieš tris dešimtmečius pradėjus veiklą, vamzdynus tekdavo ne plauti, o kasti – tiek ten būdavę įvairiausių sankaupų.

Robotai pagalbininkai

Išvalę vamzdžius, bendrovės specialistai į vamzdynų sistemas nuleidžia robotus, aprūpintus vaizdo kameromis ir lazerinėmis defektų įvertinimo sistemomis. Šie gali vamzdynu nukeliauti iki vieno kilometro. Filmuojamas vaizdas perduodamas į operatoriaus ekranus, kur fiksuojami ir įvertinami pažeidimai.

„Anksčiau reikdavo vamzdį atsikasti ir ieškoti pažeidimų iš išorės. Tai beprotiškai brangu, nes po to dar reikia ir užkasti, pakloti dangą ar užlieti asfaltą. O ką daryti, jeigu vamzdis nutiestas po vandens telkiniu?“ – sako R. Ralys.

Po žeme dirbančių robotų darbą stebi specialistai. Užfiksuoti pažeidimai išmatuojami lazerine įvertinimo įranga, vėliau duomenys apdorojami, ir sprendžiama, kokį remonto metodą pasirinkti. Čia ir vėl pasitarnauja naujos kartos technologijos.

„Pasitelkus televizinę vamzdynų diagnostiką pažeidimo vieta ir dydis nustatomi labai tiksliai. Jeigu tai lokalus pažeidimas, nereikia keisti viso vamzdžio – jis sutvarkomas iš vidaus. Tam pasitarnauja jau kiti mūsų robotai“, – pasakoja R. Ralys.

Vamzdynų remontui bendrovė naudoja „Quick-Lock” metodą. Per šulinį nuleistas robotas vamzdyje pneumatiniu būdu įveržia specialų nerūdijančio plieno manžetą su guminiu hermetiku. To Lietuvoje daugiau niekas nedaro.

Vilniui išvalyti reikia 7 metų 

Pasak bendrovės „Rosma“ vadovo, jų taikomi metodai ir naudojama įranga yra orientuota į kliento lėšų ir laiko taupymą. Vamzdynų valymui naudojamos išskirtinio galingumo „Kaiser“ mašinos tą patį darbą atlieka efektyviau ir greičiau, nei kita, mažesnio galingumo, įranga. Tuo tarpu taikoma pažeidimų diagnostikos ir remonto metodika gali kelis kartus sutrumpinti darbų eigą ir sutaupyti dideles sumas, kurios paprastai išleidžiamoms kasimo, vamzdynų renovacijos ar kelio dangos remontui.

„Vamzdynai turi būti valomi nuolat. Pavyzdžiui, išvalyti Vilniaus miesto lietaus ir buitinių nuotekų šalinimo sistemas reikia apie septynerių metų. Pradėjus nuo aukštumų, judama žemyn. Kol pabaigi, žiūrėk ir vėl iš naujo tenka pradėti. Bet tai normali vamzdynų priežiūra, kurios poreikis Lietuvoje dar nėra iki galo suvoktas“, – sako R. Ralys.

Bendrovės  specialistai dirba prie sudėtingų projektų: stambaus skersmens, didelio užterštumo, sunkiai prieinamuose vamzdynuose visoje Lietuvoje. Pagalbos į „Rosma“ kreipiasi ne tik vandentvarkos, bet ir statybos (renovuojant vamzdynus), projektavimo (rengiant vamzdynų renovacijos techninius projektus), gamybinės įmonės.