Robotika.lt

Google robotiniai automobiliai žada mums įprasto vairavimo eros pabaigą

Robotika.lt rugsėjo 20, 2013 Pramoniniai robotai
Google robotiniai automobiliai žada mums įprasto vairavimo eros pabaigą
Kam eikvoti brangų laiką mašinoje ją vairuojant, jeigu už tave tai gali padaryti technologijos? Amžiaus senumo vairavimo kultūra šiuo metu pakeliui į radikalius pokyčius. Už tai galime padėkoti Google.

Google kompanijos save vairuojančių mašinų sumanymas keliasi į naują lygį: realybę. Prabėgus trims metams po to, kai atskleidė savo užmačias – į dienos šviesą ištempdama Toyota Prius automobilį su ant stogo pritaisyta keista lazerine kelio skenavimo įranga – Google pagaliau savo didžiąją idėją perkelia iš laboratorijų į realųjį pasaulį.

Tik pažvelkime į paskutiniuosius pasiekimus – Google atstovas spaudai patvirtino, jog kompanija veda rimtas derybas su automobilių gamintojais, kurie savo automobiliuose planuoja diegti minėtąją autopiloto sistemą. Taip pat pranešama, jog Google siekia partnerystės su automobilių įrangos gamintoju Continental. Ateityje neatmetama ir Google inovatyviosios technologijos valdomų robo-taksi idėja.

Ką visa tai žada? Atsakymas, žinoma, yra gan sudėtingas. Juk vis dėlto kalbame apie didžiausią inovaciją automobilių pramonėje per pastarąjį šimtmetį, nuo to laiko, kai pirmasis Model A automobilis išriedėjo iš Henrio Fordo gamyklos. Tačiau automobilių gamintojai nėra linkę aklai pasikliauti Google siūlomomis idėjomis, nebent jos padėtų jų verslui. Kai kurios kompanijos turi ir savų autonominio automobilio planų. Kitos atvirai juokiasi iš Google bendrasavininko Sergėjaus Brino atvirų planų, jau 2017 metais pradėti komercinę robotinių automobilių prekybą.

„Mes nemanome, jog kas nors turės visiškai autonomišką transporto priemonę taip greitai,“- teigė General Motors pažangiųjų technologijų grupės atstovas, Danielis Floresas. „Save vairuojančios mašinos pasieks mus keliais metais, o gal net dešimtmečiais vėliau. Technologija vystysis žingsneliais: jutikliai taps pajėgesni, o įrangos kaina po truputį mažės.“

Tačiau panašios kalbos nei kiek nemažina Google ambicijų. Kol kas Google yra šios inovatyvios technologijos varomoji jėga ir lyderė. Kompanija ragina visą automobilių pramonę – žinoma, taip pat ir įstatymų leidėjus bei draudimo kompanijas – perkelti bendras pajėgas į Silikono slėnį.

Nevada, Florida ir Kalifornija jau legalizavo nepilotuojamų automobilių bandymą bendruosiuose keliuose. Tam prireikė nemažų Google lobistų pastangų. Ir nors daugybė kitų kompanijų planuoja kurti arba jau kuria autonomines transporto priemones (pavyzdžiui, GM, Nissan arba Audi) – Google jau nuėjo nemenką kelią vystydama šias technologijas. Netgi galime juos vadinti veteranais.

Google privertė iš gėdos rausti automobilių pramonę, šioje srityje smarkiai pabėgdama į priekį ir taip pasiglemždama visą publikos dėmesį,“ – teigė Rodžeris Lanctotas, automobilių analitikas.

Taip pat nereikia pamiršti dar vienos svarbios detalės: kiekvienas, kuris sekė milžinišką Google iškilimą per pastaruosius 15 metų, žino, jog kompanija turi didelį gretutinės naudos potencialą. Kompanija kalba apie siekį padaryti kelius saugesniais, bet taip pat ji gali gauti nemažai naudos, išlaisvindama vairuotojus nuo prievolės valdyti automobilį. Pavyzdžiui, amerikiečiai per savaitę praleidžia maždaug 18,5 valandos automobiliuse. Tai laikas, kurio metu būtų galima tikrinti Gmail pašto dėžutę, redaguoti Google Docs failus, žiūrėti vaizdelius YouTube svetainėje ar peržiūrinėti skelbimus.

„Jie stengiasi žmonėms suteikti daugiau laisvo laiko, kurį būtų galima panaudoti Interneto ar Google paslaugų naudojimui,“- teigė Alberto Broggi, kompiuterių inžinerijos profesorius iš Parmos Universiteto, Italijoje. „Jie motyvuoti didelių inovacijų, tačiau pagrindinis tikslas – verslas“

Automobilių kompiuterizavimas

Google robotiniai automobiliai žada mums įprasto vairavimo eros pabaigą 1

Tačiau pamirškime motyvus. Netolimoje ateityje laukia žymūs pokyčiai, o tai privers mus į automobilius pažiūrėti kitomis akimis. Save gebančios valdyti transporto priemonės yra puikiausias pavyzdys, kas nutinka, kuomet mašinos transformuojasi į visuotiną, bendro naudojimo kompiuterinę sistemą. Save vairuojantys ir tarpusavyje sujungti automobiliai bus prikimšti jutiklių, sąveikaus su šviesoforais, vienas kitam perduos informaciją apie eismo saugumą, jungsis į traukinio tipo būrius ir taps protaujančios urbanistinės transporto sistemos dalimi.

Nuo seno automobilių pramonė visą dėmesį sutelkusi į pasyvųjį saugumą; į tokias saugos priemones kaip oro pagalvės ar saugos diržai. Aktyviųjų saugos technologijų atėjimas, leis transporto priemonėms imtis prevencinių veiksmų; automobiliai savo nuožiūra spręs, kaip elgtis tuomet, kai vairuotojai nekreipia dėmesio į kelią arba tiesiog nežino, ką daryti.

Labai daug dėmesio skiriama komunikacijai. Mašinų kompiuterizuotos sistemos tampa vis išmanesnės, bet tam reikia daugiau duomenų, o taip pat ir būdų jiems perduoti. Kaip tai bus daroma? Asmeninės sistemos gali būti neparankios; visuotinių kelių tinklui prireiks ir visuotinės susisiekimo sistemos.

Šiandien kompiuterinės sistemos naudoja įvairius tinklus, priklausomai nuo aplinkybių: pavyzdžiui, Wi-Fi, 3G, 4G ar Bluetooth. Galime manyti, kad šie tinklai nevisiškai tenkins kompiuterizuotų autonomiškų automobilių poreikius. Bus naudojamos naujos ryšio sistemos. Daugiausiai žadantys – „802.11p“ ir pagalbiniai trumpojo nuotolio tinklai, kurie skirstomi į V2V (tinklai ryšiui tarp autonomiškų mašinų) ir V2I (ryšiui tarp automobilio ir kelių infrastruktūros).

Technologija, naudojanti 5.9GHz dažnio radijo ryšį, gali būti panaudota, siekiant apsisaugoti nuo susidūrimų, valdant eismo srautą ir suburiant automobilius į būrius (konvojus). Tiesa, automobilių gamintojai šiek tiek jaudinasi dėl to, ar JAV Federalinė Ryšių Komisija leis šiems tikslams panaudoti minėtąjį 5.9GHz radijo bangų spektrą.

Tradiciniai mobilieji tinklai

Dabartiniai mobiliojo ryšio tinklai bus naudojami automobilio keleivių pramogoms ir asmeninei komunikacijai, tačiau jie pravers ir norint užtikrinti saugumo reikalavimus. Visose transporto priemonėse Europoje iki 2015 metų, privalės būti pagalbos skambučio technologija, kuri įvykus avarijai atutomatiškai apie tai praneštų gelbėjimo tarnyboms.

Vėliau automobilių gamintojai galės siūlyti ir daugiau mobiliųjų paslaugų: pavyzdžiui padėti rasti artimiausią viešbutį arba nustatyti pavogto automobilio buvimo vietą.

Vis dar įtemptai diskutuojama, ar ryšį su mobiliaisiais tinklais palaikys asmens išmanusis telefonas ar tai darys pats automobilis. „Tai klausimas, kurį svarsto visi automobilių gamintojai,“- teigė Kirilas Deschanel, Vadafone tarpmašininio ryšio technologijos kūrimo vadovas.

Mobiliųjų tinklų įdiegimas į automobilius taip pat verčia mąstyti ir apie užmokesčio problemą. Ar žmonės turės iš naujo užsisakyti ryšio planus, ar jie galės naudotis turimais mobiliųjų telefonų planais, leidžiančiais automobiliams naudotis jų ryšiu? Ar žmonės pasirengę mokėti už antrą, trečią, o gal net ir ketvirtą ryšio planą? Nedažnai naudojamos technologijos (pvz., pagalbos skambutis), gal ir nesukels didelių finansinių rūpesčių, tačiau kažkam teks mokėti už automobiliuose vaikų žiūrimus filmus.

Kol kas galime būti užtikrinti tik dėl vieno dalyko: išmanieji telefonai ir autonominiai automobiliai privalės bendradarbiauti. Pavyzdžiui, „Car Connectivity Consortium“ kompanijos kuriama MirrorLink sistema, dirba ties šių technologijų standartizavimu: siekiama, kad išmanieji telefonai galėtų valdyti automobilių programinę įrangą ir atvirkščiai.

Išskiriamos trys pagrindinės programinės įrangos sferos, reikalingos tokiam technologijų bendradarbiavimui: navigacija, muzikos grojimas ir skambučių reguliavimas. Jeigu ši technologija išplis, tai ves link super-suasmeninto pasaulio. Pavyzdžiui, naudodamas savo asmeninį telefoną išnuomotame automobilyje, akimirksniu žinosi kaip jį valdyti. Didelis šios technologijos pliusas, tai kad telefonai, jų programinė įranga ir mobilieji tinklai sparčiai keičiasi, taigi jų tobulėjimas, taip pat reikš ir autonominių autotransporto priemonių vystymąsį. Automobilius bus galima atnaujinti, kaip ir telefonus – parsisiuntus ir įdiegus naują programinę įrangą.

Sigfox: ilgojo nuotolio trumposios žinutės

Google robotiniai automobiliai žada mums įprasto vairavimo eros pabaigą 2

Kitos ryšio technologijos, taip pat gali rasti savo nišą autonominiuose automobiliuose. Kompanijos vis dar ieško, kaip geriausiai išnaudoti elektromagnetinių bangų spektrą.

Būtent tai ir bando padaryti prancūzų kuriama Sigfox sistema, kurios itin siauro spektro komunikacinė technologija, leidžia informaciją siųsti ir priimti dideliais atstumais, nepaisant spragų tinklo aprėptyse. Bet ši technologija geba veikti tik su labai mažais duomenų kiekiais – 123 bitų dydžio žinutės, kurių maksimalus dienos limitas yra 140.

Sigfox rinkodaros vadybininkas Tomas Nichollsas teigė, kad jų siūlomas ryšys pravartus draudimo kompanijoms, norint nustatyti pavogtų automobilių buvimo vietą. Taip pat logistikos bendrovėms, sekant krovinių judėjimus. Maskvos mieste naudojama Sigfox technologija, atliekant automobilių stovėjimo aikštelių užimtumo stebėseną.

Dar viena Sigfox probleminė vieta ta, kad technologija geba veikti tik judant nedidesniu kaip 30 kilometrų per valandą greičiu. Tačiau Nichollsas teigia, jok tai tik trumpalaikis trūkumas. „Nėra jokių techninių kliūčių, norint pritaikyti Sigfox technologiją didesniems greičiams. Dabar dirbame ties įrangos standartizavimu visoms transporto priemonėms.“

„Nėra lengva varžytis su šiuo metu pirmaujančiais tinklais, standartiniai 2G, 3G ar 4G tinklai turi didelį pranašumą prieš tokius naujokus, kaip Sigfox,“- teigė Aleksas Brisbourne, „Kore Telematics“ kompanijos prezidentas, kuri verčiasi paslaugų pardavimu, leidžainčių automobiliams naudotis minėtųjų tinklų galimybėmis. Rinkos lyderiai, norintys išnaudoti ryšio tinklų privalumus, taip pat turi susitaikyti ir su didelėmis išlaidomis – ryšio bangų spektro licenzijos, leidimai statyti antžemines ryšio stotis ir ryšio palaikymas su bevieliu internetu – daug vilčių dedama į transporto priemonių pigimą.

Kita ryšio galimybė – ZigBee, tai „internetinio“ pasaulio lyderė, futuristinė sutrumpinta frazė, naudojama apibūdinti ateities pasauliui, kuriame viskas nuo durų spynų iki naminių gyvulių būtų prijungta prie interneto. ZigBee trumpojo nuotolio ryšio technologija mažai naudinga norint priversti automobilius savarankiškai judėti, tačiau ji puikiai pasitarnautų garažuose stovintiems elektriniams automobiliams. Ši technologija leistų automobiliui bendrauti su namu arba su energijos bendrove, siekiant nustatyti, kuomet tinkamiausias laikas įkrauti automobilio akumuliatorius.

„Elektra varomi automobiliai kelia siaubą visiems dirbantiems energetikos pramonėje. Pats baisiausias scenarijus – visi grįžta namo ir lyg susitarę ima vienu metu krauti savo automobilius bei naudotis kitomis elektros reikalaujančiomis technologijomis,“ – teigė Danielis Moneta, generalinis MMB Networks bedrovės direktorius. Bendrovė verčiasi programinės įrangos pardavimu, kuri leidžia naudoti „tinklinį protą“ įprastų elektros prietaisų energijos sunaudojimo valdyme ir matavime.

Šiuo metu neaišku, kiek iš tiesų mobiliojo ryšio technologijų bus panaudota robotiniuose automobiliuose. Galiausiai automobilių gamintojai privalės prisitaikyti prie tokių pačių technologinių ir ekonominių veiksnių, prie kokių prisitaikė ir kompiuterijos pramonė: paplitimas, kaina, bei tinklų įvairiapusiškumas.

Informacinės pramogos

Sujungti, save vairuojantys automobiliai atveria naujas galimybes pramogoms. Tinklo ryšys suteikia keleiviui progą žiūrėti video failus, klausytis „podcast“ radijo transliacijų, parsisiųsti ir žaisti žaidimus ar užsiimti kita tinkama veikla. Labiau produktyvūs žmonės, gali užsiimti darbais pakeliui į biurą ir t.t.

„Reikalavimas į mašinas diegti pagalbos skambučius atveria galimybę plačiau išnaudoti mobiliuosius tinklus,“ – teigia ekonomistas Rudolfas van der Bergas. „Kuomet ši naujovė bus įdiegta, tuomet kiekviena sveiko proto automobilių kompanija pasinaudos jos galimybėmis ir privalumais. Automobilis taps programinės įrangos platforma.“

Automatinis programinės įrangos atnaujinimas (kokį dabar matome kompiuterinėse technologijose) gali persikelti ir į transporto priemones. Automobilių gamintojas galėtų siųsti atnaujintas variklio ar akumuliatoriaus veikimo tvarkykles, siekdamas gerinti automobilio saugumą ir efektyvumą.

Saugumas vis dar išlieka pagrindiniu sujungtų autonomiškų automobilių transporto sistemos probleminiu klausimu. Tai sritis, kurioje Google ir kitos kompanijos dar turi daug kur paplušėti.

Didesnis saugumas – didesnis efektyvumas

Google robotinės mašinos savarankiškai nuvažiavo daugiau nei pusę milijono mylių – per šiuos važiavimus, kuriems vadovavo kompiuteris, nepatirtas nei vienas incidentas. Google teigia, kad save vairuojantys automobiliai gali ženkliai sumažinti nelaimingų nutikimų keliuose skaičių, nes kompiuterių neima miegas ir jų dėmesys neišblaškomas, ir jau dabar yra duomenų, kad tokie automobiliai saugesni nei valdomi vidutinio vairuotojo. Kompanija tikisi, jog robotinės mašinos sumažins mirčių keliuose skaičių. Kasmet 1,2 milijono žmonių netenka gyvybių autotransporto avarijų metu.

Richardas Wallace‘as, Automobilių Tyrimų Centro tyrėjas teigė, jog pasaulis be autoavarijų galbūt jau pasiekiamas ranka. „Galime padaryti radikalius pokyčius automobilių konstrukcijoje,“- sakė tyrėjas. „Kam mus visas tas plienas ir oro pagalvės? Geriau stengtis, kad automobiliai išvis nepatektų į avarijas. Atsisakius plieninio apsaugos karkaso, mašina taptų kur kas lengvesnė. O tai taip pat drastiškai sumažintų degalų sąnaudas.“

Bendru ryšiu sujungti automobiliai paskatins sudėtingos miestų transportų valdymo sistemos atsiradimą, kurią kontroliuojantys kompiuteriai analizuos padėtį keliuose, o esant spūstims ar kliūtims, nukreips automobilius kitais maršrutais. Kai kurie miestai, pavyzdžiui, Eindhovenas Olandijoje arba Paryžius Prancūzijoje jau dabar eksperimentuoja su šia koncepcija.

Ar vairuotojai noriai sutiks perleisti automobilio valdymą kompiuteriams ir jausis saugūs? Galbūt šiai vairuotojų kartai tai dar nebus priimtina, tačiau naujoji karta nebe už kalnų.

„Jaunesnioji karta nebėra taip orientuota į automobilius, kaip mūsų tėvai arba kaip dabar esame mes,“ – teigė Wallace‘as.
Save vairuojančios mašinos taip pat privalo būti ir savarankiškos. Technologijai vystantis, automobiliai ims komunikuoti tarpusavyje, su kelių infrastruktūra (keliais, kelių ženklais), siekdami suplanuoti savo kelionių maršrutus.

„Ateis metas, kai išnyks šviesoforai ir „Stop“ ženklai, nes kompiuteriams turint visą informaciją apie kelio padėtį ties minėtaisiais susikirtimais, nebus reikalo skirstytis važiavimo laiko ir erdvės tarpusavyje. Tiesiog galėsite važiuoti tiesiai,“- teigė Wallace‘as.

Ar tai saugu?

Sistemos saugumas priklausys nuo komunikacinių technologijų vadinamų V2V ir V2I, kurios sujungs automobilius ir kelių infrastruktūrą tarpusavyje.

Su V2V pagalba, automobiliai nuolatos siųs informaciją apie savo buvimo vietą ir judėjimo greitį bei priims tokią pat informaciją iš kitų transporto priemonių. Tai leidžia automobiliams pastoviai vertinti potencialias grėsmes. Ši sistema taip pat bus naudinga ir žmonėms vairuojantiems automobilius. V2V gali perspėti, kada nesaugu kirsti kryžkelę arba pranešti, kad tolumoje važiuojantys automobiliai ėmė stabdyti, bandydami išvengti avarijos.

V2I leis keliams pranešinėti vairuotojams apie mokyklų zonas, avarijas, eismo signalus. Greitkelis galėtų pranešti apie eismo įvykius, automobilius esančius „aklosiose“ zonose arba eilėse persirikiuojančius sunkvežimius. V2V ir V2I taip pat autonomiškiems automobiliams suteiks gausybę kitokios patikimos ir naudingos informacijos.

„Mes tikrai tikime, jog „automobilis automobiliui“ technologija yra ateities technologija,“- teigė Pimas van der Jagtas, Ford Motors tyrimų cento Achene (Vokietija) generalinis direktorius.

Ankstyvosios šios technologijos versijoms gali būti pritaikyti vien tik siuntimo paskirtį turintys prietaisai, kurie net nebūtinai bus mašinose – galbūt bus panaudoti raktų pakabukai arba išmanieji telefonai, leidžiantys automobiliui orientuotis aplinkoje. Viliamasi, jog V2V sistema aprūpintais automobiliais bus pradėta prekiauti per artimiausius penkerius metus.

Nauja laisvė

Išspręsti reglamentavimo, technologines, teisines ir socialines problemas nebus lengva. Net jeigu valstybės padės skatinti sujungtų, save vairuojančių automobilių plėtrą, nebus lengva išvystyti naują teisinės atsakomybės sistemą. Tuo pačiu metu du ekonominiai milžinai – automobilių ir kompiuterijos pramonės – nesugeba sklandžiai suvienyti pajėgų.

Bet Murata autoindustrijos kompanijos vice prezidento Hannu Laatikaineno teigimu, tik laiko klausimas, kada įvyks reikiami pokyčiai. „Viskas daroma tam, kad vairuotojas galėtų sėdėti žiūrėdamas televizorių, kol automobilis pats save vairuos,“ – teigė Laatikainenas.

Tai milžiniškas kultūrinis pokytis amerikiečiams, kuriems dešimtmečius buvo diegiama, jog su automobilio vairavimu kartu ateina ir laisvės pojūtis. Tačiau Google įrodė, jog vartotojai geba greit ir drastiškai keisti savo įpročius, kuomet pasirodo tinkama technologija – Internetinė paieška, YouTube, Google Maps ir t.t.. Netgi žmonės automobilių pramonėje mano, kad informacinės technologijos iš esmės pakeis mūsų vairavimą.

„Visada bus žmonių, norinčių laisvės vairuoti automobilį, gražiais ir vėjuotais užmiesčių keliais,“- teigė Fordas van der Jagtas. „Bet taip pat bus ir žmonių, norinčių tiesiog nuvažiuoti į darbą. Augant miestams ir eismo sąlygoms vis prastėjant, save valdančios mašinos taps jų laisve.“



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *