EP balsuoja už teisinės ES robotikos normatyvas

Robotika ir dirbtinis intelektas tapo viena labiausiai pastebimų mūsų amžiaus technologinių tendencijų. Spartus jų naudojimo ir plėtojimo masto didėjimas mūsų visuomenei kelia naujų ir sudėtingų iššūkių. Europos Parlamentas (EP) šį ketvirtadienį balsuoja už teisinės Europos Sąjungos (ES) normatyvas, kurios apibrėžtų robotikos veikimo principus ir galimybes. Tai susiję su autonominių transporto priemonių ir kitų robotikos įrenginių pritaikymo galimybėmis ir dirbtinio intelekto atsakomybe.

Technologinė pastarojo dešimtmečio pažanga sukūrė sąlygas robotams ne tik atlikti veiksmus, kuriuos paprastai ir išskirtinai atlikdavo žmogus, bet leido įgyti autonominių ir kognityvinių savybių. Šie patobulinimai, kaip teigia rezoliucijos autoriai, vis labiau paverčia juos subjektais, sąveikaujančiais su aplinka ir galinčiais ją atitinkamai keisti. Autoriai siūlo diskutuoti apie teisinę atsakomybę, nes, jų teigimu, kuo robotai autonomiškesni, tuo mažiau juos galima laikyti paprastais įtaisais kitų subjektų (pvz., gamintojų, savininkų, naudotojų ir pan.) rankose. Jų teigimu, nepakanka įprastų atsakomybę reglamentuojančių taisyklių, reikia naujų taisyklių, aptariančių, kokiomis sąlygomis mašiną galima laikyti (iš dalies ar visiškai) atsakingą už savo veiksmus ar neveikimą.

Rezoliucijos autoriai siūlo sukurti naują kategoriją, nustatančią specialiąsias robotikos veikimo ypatybes ir pasekmes, susijusias su teisių ir pareigų priskyrimu, įskaitant atsakomybę už žalą.

Robotų pardavimas auga

2010–2014 m. robotų pardavimas vidutiniškai augo 17 proc. per metus, 2014 m. pardavimų apimtys išaugo 29 proc. (pats didžiausias kasmetinis apimties augimas), o savaeigių dalių tiekėjai ir elektrinių (elektroninių) prekių pramonė buvo pagrindiniai šio augimo veiksniai.

Rezoliucijos autoriai teigia, kad robotika ir dirbtinis intelektas gali padėti sutaupyti ar užtikrinti veiksmingumą ne tik gamybos ir komercijos srityse, bet ir tokiose srityse, kaip transportas, medicinos priežiūra, švietimas ir ūkininkavimas, nes bus sudarytos galimybės žmogui išvengti pavojingų sąlygų, pvz., tokių, kuriose atsiduriama valant toksinais užterštas vietas.

Tačiau plėtojant robotiką ir dirbtinį intelektą susirūpinimą kelia užimtumas ateityje ir socialinės apsaugos sistemų patikimumas. Tarp susirūpinti verčiančių dalykų taip pat yra fizinė sauga, pvz., jei roboto kodas yra klaidingas, galimas sistemos gedimas arba įsilaužimas į susietų robotų ir robotikos sistemas.

Galiausiai, kaip įspėja rezoliucijos autoriai, gali atsitikti taip, kad per kelis dešimtmečius dirbtinis intelektas pranoks žmogaus intelektinį pajėgumą taip, kad, jei tam nebus pasiruošta, gali kilti sunkumų žmonijai gebant kontroliuoti savo pačios kūrinius. Kai kuriose užsienio valstybėse, pvz., JAV, Japonijoje, Kinijoje ir Pietų Korėjoje svarstomi reglamentavimo veiksmai robotikos ir dirbtinio intelekto srityse ir tam tikru mastu jų jau imtasi.

Autoriai tikina, kad ES pramonė galėtų gauti naudos iš nuoseklaus požiūrio į robotikos principų reglamentavimą ES lygmeniu, nustatant nuspėjamas ir pakankamai aiškias sąlygas, kurių laikydamosios įmonės galėtų kurti taikomąsias programas ir planuoti savo verslo modelius ES mastu ir nebūtų priverstos taikstytis su kitų subjektų, t. y. trečiųjų valstybių nustatytais standartais ir gyventi pagal juos.