Robotika.lt

Darbo rinka užpildoma robotais. Kokios profesijos saugiausios?

Robotika.lt rugpjūčio 10, 2015 Robotai ir žmonės Robotikos ateitis
mirror.co.uk nuotr.

„Ar žinote kokia yra sparčiausiai besivystanti industrija? Medicinos mokslas? Biotechnika? Energija? Ne. Naujausių tyrimų duomenimis, tai – robotika,“ – teigia profesorius Toby Walsh.

Regis, naujųjų technologijų progresas turėtų džiuginti. Kasdien visuomenę pasiekia inovatyvūs kūriniai, lengvinantys žmonių gyvenimus. Bet, deja, robotų populiarėjimas turi ir neigiamų aspektų. Vienas jų – automatizacija, iš darbuotojų atimanti darbo vietas. Pasak Oksfordo universiteto atlikto tyrimo, beveik pusei visų profesijų gresia išnykimo galimybė. Žinoma, netiesiogiai. Darbo vietos išliks, tačiau jas užims ne žmonės, o robotai.

Tyrimo metu siekta išanalizuoti kokioms profesijoms iškilusi didžiausia tikimybė būti automatizuotoms per artimiausius dvidešimt metų. Sąrašo viršuje atsidūrė – telemarketingas. „Tai gali atrodyti, tarsi visai puikus dalykas, tačiau pagalvokite – nedaugelis agentų trukdytų jums vakarieniauti, kad parduotų kabelinės televizijos abonementą. Deja, robotai organizacijoms suteiks galimybę kur kas lengviau ir pigiau rengti įvairias pardavimo kampanijas,“ – teigia T. Walsh.

Kita profesija, kuriai iškilusi automatizacijos grėsmė, yra buhalteris. Argi žmogus gali pralenkti kompiuterį matematinėse operacijose? Trečioji tyrimo metu parinkta profesija, kad ir kaip sunku tuo patikėti, virėjas. O ketvirtoji – nekilnojamojo turto agentas.

Oksfordo universitetas taip pat išsiaiškino ir paklausias profesijas, kurios, tikėtina, bus mažiausiai paveiktos visuotinės automatizacijos proceso. Tokių profesijų sąrašą užpildo vadinamoji „STEM“ kvalifikacijos grupė – Science, Technology, Engineering, Maths (liet. mokslas, technologijos, inžinerija, matematika). Tačiau šie kvalifikacijos įgūdžiai visgi nėra patikimiausi. Saugiausiomis darbo vietomis apibūdintos – socialinių darbuotojų, gydytojų ir mokytojų pareigos. Kitaip tariant, profesijos, reikalaujančios esminių žmogiškųjų įgūdžių.

Kūryba ar STEM?

„Yra keletas svarių argumentų, kodėl būtina investuoti į STEM išsilavinimo plėtrą. Pirma – tai veda link užtikrintos darbo vietos ateityje. Antra – kelia ekonomiką, o trečia – STEM stimuliuoja inovacijas ir produktyvumą,“ – nuomonę pateikia T. Walsh.

Vis dėlto publikacijos autorius pripažįsta, kad STEM egzistavimui reikia „humanitarinių žmonių“. Ekstravertų, menininkų ir pan. Argumentavęs STEM svarbą, profesorius pateikia ir kontrargumentus savo nuomonei. Autorius rašo: „Ne tik moksliukams reikia interneto bei išmaniųjų telefonų, be to, STEM – ne visiems, yra daugybė „saugesnių“ darbų nei ši sritis. Taip pat, jeigu ateityje robotai sumažins mūsų darbo valandas, humanitariniai užsiėmimai bei kūrybinė veikla padės užpildyti laiko spragas.“

Beje, anot Oksfordo universiteto tyrimo, tik 4 procentai talentingų menininkų ir tik 2 procentai kompozitorių gali būti pakeisti robotų.

Vis dėlto, nepaisant atliktų tyrimų ir sudarytų hipotezių, nuspręsti, kokia sfera bus saugesnė ateityje – humanitarinių ar tiksliųjų mokslų atstovų – kol kas nėra įmanoma. Vyraujančios tendencijos gali būti paveiktos ateities išradimų bei pasikeitusių socialinių, kultūrinių ekonominių, politinių ar  kitų principų.


Parengta pagal theconversation.com



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *