Bepiločių skraidyklių entuziastams – nemalonumai iš Seimo

Šią savaitę po pateikimo pritarta Aviacijos įstatymo pataisoms, tad Seime bus svarstomas „darbiečių“ siūlymas įstatymu įpareigoti registruoti bepiločius orlaivius, praneša agentūra BNS. Ką tai reiškia „dronų“ entuziastams?

Pagrįstas planas

Projekte numatyta, kad Civilinės aviacijos administracija (CAA) turėtų registruoti visus bepiločius orlaivius, kurių maksimali kilimo masė – nuo 300 gramų iki 25 kilogramų.

Bepiločio orlaivio, bepiločio orlaivio valdytojo, laisvojo skridimo orlaivio sąvokos būtų apibrėžtos ne tik Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėse, bet ir įstatyme.

„Didėjant bepiločių orlaivių populiarumui, daugėja ir gyventojų nuogąstavimų dėl privatumo pažeidimo ar saugos. Registruodami „dronus“ žinotume, kas juos skraidina, o įvykus nelaimingam atsitikimui, būtų daug lengviau surasti įvykio kaltininką“, – sako vienas pataisos iniciatorių Viktoras Fiodorovas.

Darbo partijos frakcijos narys pabrėžia, kad jis nėra nusistatęs prieš bepiločių orlaivių naudojimą, o siūlomomis pataisomis siekiama užtikrinti, kad įvykus netikėtam incidentui ar avarijai, kaltininkas būtų surastas, rašoma frakcijos pranešime.

„Esu prieš visišką bepiločių orlaivių uždraudimą, todėl siūlome pataisas, kurios reglamentuotų saugesnį jų naudojimą. Jau anksčiau pateikėme siūlymų orlaivių pilotų atsakomybei už pažeistas CAA taisykles. Dabar mūsų frakcijos siūlomos pataisos taip pat turėtų leisti nustatyti, kas ir kokius „dronus“ naudoja, bei užtikrinti, kad įvykus nelaimei, kaltininkas būtų surastas, o žala atlyginta“, – cituoja V.Fiodorovą naujienų agentūra BNS.

Viskas gerai?

Iš pirmo žvilgsnio, pasiūlymas skamba logiškai. Jau girdėjome skundų, kad skraidyklės naudojamos svetimo turto žvalgymui ir t.t. Tačiau kol kas tai labiau primena gąsdinančius gandus, nes konkrečių šios technologijos naudojimo nusikaltimams faktų gerokai trūksta.

Taip, bepilotės skraidyklės pasaulyje jau yra sukėlusios pavojingų situacijų. Tačiau absoliuti jų dauguma būtų įvykusios nepriklausomai nuo to, ar skraidyklė buvo registruota.

O štai įpareigojus registruoti bepilotes skraidykles, beveik garantuotai Lietuvoje tiek jų vystymas, tiek taikymas versle gerokai komplikuosis ir pabrangs.

Galiausiai viskas priklausys nuo to, kaip toji registravimo procedūra vyks. Jei išties pakaks perkant nurodyti savo duomenis, jie automatiškai bus susieti su unikaliu skraidyklės numeriu ir be pirkėjo įsikišimo nukeliaus į CAA duomenų bazę – viskas gerai.

Tik liks išspręsti klausimą, ką daryti tiems, kas skraidyklę pasigamino pats. Juk studentai ir mechanikos entuziastai Lietuvoje jas gamina gana dažnai.

Bet išties baisu, kad patikėjus proceso organizavimą biurokratams, jie pirmiausia pamėgins visus priversti su pirkiniu vykti į kažkokią vietą (tam gal dar ir specialų pastatą reikės statyti), pildyti nesuvokiamas formas, įsigyti kokį nors skraidyklės numerį, o po metų kitų, žiū, dar ir techninę apžiūrą pereiti.

Tokiu atveju vaikai apie skraidyklių įsigijimą nekaltai pramogai greičiausiai galės pamiršti – kas gi pirks žaislą, kurį reikia kažkur registruoti ir gaišti savo laiką?

Nieko nepamokanti istorija

Jei atsigręšime į pasaulio istoriją ir įvairias dabar juokingai atrodančias baimes, kurios daugybę metų trukdė įsisavinti vieną ar kitą technologiją, suprasime, kad ir šis įstatymas – tik tų baimių aidas.

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje bent 50 metų tęsėsi panika dėl to, kad nešiojami fotoaparatai sunaikins žmonių privatumą. Juokinga? Bet tuomet įvairių fotografijos entuziastus tramdančių įstatymų buvo kepama tiek, kad atrodė, jog tai svarbiau negu išvengti Pirmojo pasaulinio karo.

XX a. vidury žmones apsėdo kita sekimo psichozė. Baimę kėlė tranzistoriai. Jie maži, tad įgalina sukurti miniatiūrinius pasiklausymo įrenginius, tad…

Dabar eilės virsti gąsdinančiais siaubūnais laukia didieji duomenys, dirbtinis intelektas, daiktų internetas… Pratęsti galite ir patys.

Arnoldas Lukošius