Bepiločių orlaivių sistemas plėtojančių valstybių sąraše Lietuvos nėra

Bepiločių orlaivių sistemas plėtojančių pasaulio valstybių sąraše pirmauja Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija ir Izraelis, rodo naujausia tarptautinės nepilotuojamų transporto priemonių (angl.: UVS international) asociacijos skelbiama ataskaita. Tarp penkiasdešimt šešių į sąrašą patekusių šalių – kaimyninės Lenkija, Baltarusija, Latvija, tačiau Lietuvos jame nėra.

„Bepiločių orlaivių kūrimu ir gamyba Lietuvoje daugiausiai užsiima nedidelės privačios įmonės ir privatūs asmenys. Tai labiau tam atsidavusių žmonių veikla, neatnešanti ypatingai didelio pelno. Bet jų pagaminti orlaiviai kokybe ne ką nusileidžia įvežtiniams. Kainos ir kokybės santykiu, lyginant su įvežtiniais bepiločiais orlaiviais, manau, daug kur mes laimime. Galbūt problema ta, kad dar nemokame jų parduoti”, – svarsto Antanas Gedvilas, Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) prezidentas.

Pasak jo, valstybinės politikos buvimas šiuo klausimu galėtų ženkliai paspartinti bepiločių orlaivių vystymo proveržį Lietuvoje. Tai, anot pašnekovo, atneštų neabejotiną naudą šalies ekonomikai.

„Kol kas jie (bepiločiai orlaiviai, – aut. past.) Lietuvoje naudojami video, fotografavimo, ortofoto darbams, bet panaudojimo galimybės gali plėstis. Tai priklausys nuo to, kiek lankstų teisinį reguliavimą sukursime ir kaip sugebėsime prisitaikyti prie vietos bei pasaulio rinkų. Aktyvus valstybės vaidmuo šiuose procesuose, be abejonės, gali reikšti labai daug: arba sėkmingai stagnuosime toliau, arba įsiveršime tarp pasaulio lyderių“, – teigia A. Gedvilas.

Yra žinoma, kad bepilotis orlaivis gali nufotografuoti žemės plotą 2 cm raiška ir padaryti tai trigubai pigiau, nei darant nuotrauką iš palydovo (ir dar didesnės raiškos) ar įprasto pilotuojamojo orlaivio. Tai puikus pagalbininkas pavojų sveikatai ir gyvybei keliančiuose darbuose, pavyzdžiui, tikrinant nutrūkusius elektros laidus, skrendant į avarijos ar stichinės nelaimės vietas. Šio tipo orlaiviais galima gerokai sumažinti ir logistikos sąnaudas. Bepiločiai jau plačiai naudojami gynybos, karo pramonėje – ir tai tik pradžia. Neabejojama, kad būtent bepiločių orlaivių gamybos, jų panaudojimo skatinimas lems Lietuvos kaip žinių ekonomikos ir inovacijų plėtotojos konkurencingumą.

Išsamiau tema bus nagrinėjama gegužės 27-28 d. Vilniuje organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje – parodoje „Bepiločiai orlaiviai Lietuvoje: galimybės ir ateities perspektyvos“.