Robotika.lt

Ar gyvename mokslinės fantastikos knygų išpranašautoje ateityje?

Robotika.lt rugpjūčio 10, 2013 Robotai mokslui
Jei apsidairysite aplink, nepamatysite skraidančių taksi ir autobusų. Arba vaikščiojančių žmonių su vienodais rožiniais kostiumais ir valgančių iš tūbelių. Ir kažin ar žmonės keliauja naudodamiesi teleportacija. Nors vertėtų pripažinti, kad mes dabar gyvename tokiais laikais, kuriuos prieš daugiau nei šimtmetį aprašė rašytojai-fantastai.

Britanijos bibliotekoje buvo atidaryta paroda, skirta mokslinei fantastikai. Tačiau šio žanro rašytojai vienareikšmiškai nubalsavo, kad dabartinis pasaulis atrodo ne visai taip, kokį jį įsivaizdavo jų pirmtakai.

Žiūrint iš vienos pusės, karai vis dar neišnyko, tačiau iš kitos – mes nebeesame pastovaus karo lauko sūkuryje. Kol kas dar negimstame iš mėgintuvėlių ir netampame korporatyvinės valstybės vergais.

Pasirodo ateitis realistiškesnė, nei rašytojai fantastai įsivaizdavo savo vaizduotėje. Niekas negali tiksliai numatyti ateitis. Mes, kaip visuomenė, nesame geresni už bet kokią kitą visuomenę. Mes esame tik modelis, kuris galėtų būti priimtas ateityje.

Tačiau tai nereiškia, kad mūsų pirmtakų pranašystės neišsipildė. 1905 m. praėjus vos dviem metam po pirmojo lėktuvo skrydžio, R. Kiplingas aprašė pasaulį, kur tarptautiniai prekybiniai keliai buvo valdomi oro eismo dispečerių. Tai, pasak autoriaus, privedė prie nacionalinės valstybės išnykimo ir totalinių karų pabaigos.

Robert’as Heinlein’as savo knygoje, išleistoje 1948 metais, aprašė jauną kareivį, kuris naudojo mobilųjį telefoną. Ray’us Bradbury’is savo romane „451 Farenheito“, kuris pasaulį išvydo 1953 metais, minėjo daiktus, kurie buvo labai panašūs į MP3 grotuvus ir didžiulį televizorių su plokščiu ekranu. Herbert’as Wells’as knygoje „Pirmasis žmogus Mėnulyje“ (1901) išpranašavo kosminį skrydį.

Prognozuojant ateitį, mokslinė fantastika nebūna labai tiksli. Pagrindinė fantastų užduotis – sukurti gerą istoriją, o ne pranašauti ateitį. Mokslinė fantastika sąveikauja su realiu pasauliu. Šio žanro literatūra aprašo tai, ką mes matome dabar, o ne ką matysime ateityje. Nors daugelis žmonių tai supranta atvirkščiai.

Pasak mokslininkų, daugelį idėjų jiems duoda būtent rašytojai fantastai. Pavyzdžiui, skrydis į kosmosą ir robotų populiarumas. O kibernetikos profesorius Kevin’as Warwick’as tapo kone gyvu kiborgų iš fantastinių romanų įsikūnijimu po to, kai 1998 metais sau po oda implantavo mikroschemą.

Nors profesorius Warwick’as mano, kad kai kurie technologiniai pasiekimai buvo išpranašauti, mokslininkai ir rašytojai fantastai teigia, kad jie susiduria su kita problema. Niekas negali nuspėti, kokios įtakos šie pasiekimai turės visuomenei…



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *