Robotika.lt

Ar ateityje mus operuos ne chirurgai, o robotai?

lrt.lt lapkričio 29, 2016 Robotai medicinoje
Da Vinci operacija

Ar gali būti, kad operacijas ateityje atliks ne žmogiškosios rankos? Portalo independent.co.uk mokslo naujienų rubrikoje bendrosios praktikos gydytojas, knygos „10 paprastų žingsnių, padėsiančių išardyti nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą“ (angl. How to dismantle the NHS in 10 easy steps) autorius Youssefas El-Gingihy tikina, kad robotai pas mus jau ateina, tik dar turės palaukti savo eilės.

Autorius teigia niekada nepamiršiantis pirmojo įspūdžio, kurį jam teko patirti medicinos mokykloje, stebint roboto atliekamą darbą. Tuo metu vyras atlikinėjo praktiką Londono (Jungtinė Karalystė) „Guy`s and St Thomas“ ligoninės urologijos skyriuje. Jis pasakoja priblokštas stebėjo robotizuotą prostatektomijos – prostatos adenomos šalinimo chirurginiu būdu – procedūrą. Robotizuotos operacijos šioje ligoninėje – ne naujiena. Ji viena pirmųjų pritaikė robotus transplantologijos srityje.

Filmuose robotai užvaldo, tikrovėje – padeda

Vaistinėje „įdarbintas“ robotas – atsakingas už vaistų išdavimą. Ekrane galima stebėti, su kokiu neįtikėtinu kruopštumu robotas surinkinėja reikiamų vaistų dėžutes. Pasak Youssefo, jau esame pratę prie robotizuotų technologijų įvairiausiose srityse nuo automobilių ir gamybos pramonės iki medicinos mokslo. Robotizuotos technologijos šiuo metu plėtojamos daugelyje sveikatos ir socialinės priežiūros sričių.

Tarp palyginti plačiai naudojamų robotų – endoskopijos prietaisai, skirti sunkiai pasiekiamų kūno dalių tyrimui, ir rankų egzoskeletai, palengvinantys insulto ištiktų žmonių dalią. Slaugytojų vaidmenį atliekančių animatroninių robotų užduotis – prižiūrėti pacientus namuose, idant būtų galima užtikrinti, kad jie reguliariai vartotų vaistus ir patirtų kuo mažiau nepatogumų. Holivudo filmuose, pavyzdžiui, „Aš – robotas“ (angl. I, Robot), dažnai vaizduojami viską užvaldantys robotai. Visiškai automatizavus darbo procesą, nepavyktų išvengti esminių pokyčių darbo rinkoje.

Savaeigiai automobiliai – taip pat robotai. „Tesla“ jau senokai atlieka bandymus su tokiomis transporto priemonėmis. Tačiau Y. El-Gingihy kelia klausimą, ar robotai galėtų užimti aukštos kvalifikacijos specialistų darbo vietas.

Ar tikėtina, kad netrukus jūsų chirurgą pakeis robotas?

Jungtinėse Amerikos Valstijose chirurginėms operacijoms atlikti sukurtam robotui „Da Vinci“ licencija suteikta 2000 m. Kaip rašoma portale intuitivesurgical.com, savo kūrinį Leonardo Da Vinci garbei bendrovė pavadino siekdama įprasminti garsiojo išradėjo pastangas žmogaus anatomijos srityje. Būtent jis apie 1495 m. sukūrė pirmąjį žmogaus pavidalo robotą, vadinamąjį „Leonardo robotą“.

„Da Vinci“ technologijos kuriamos remiantis ilgalaikėmis mokslinių inovacijų tradicijomis, kurių plėtotę visų pirma paskatino karybos srities reikmės. Tarp jų, pavyzdžiui, internetas ir GPS. Šiandien joks išmanusis telefonas neįsivaizduojamas be šių kadaise tik karybos ir kosmoso sektoriams skirtų aukštųjų technologijų sprendimų.

„Da Vinci“ chirurginės sistemos kūrėja – Jungtinių Amerikos Valstijų pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūra (DARPA). Pirminė šio projekto idėja buvo sudaryti sąlygas operacijas atlikti karo zonoje, tačiau kartu užtikrinti, kad operacijas atliekantys medikai būtų saugūs. „Da Vinci“ sistema pritaikyta padėti atlikti laparoskopines ir endoskopines operacijas. „Da Vinci“ robotas turi keturias vadinamąsias „rankas“, kurių veiksmai yra absoliučiai tikslūs ir kurios, priešingai negu žmogaus, nedreba ir nevirpa. Jau vien tai reiškia, kad toks robotas gali pratęsti darbingą chirurgo amžių, nes, kad ir koks geras būtų chirurgas, bėgant metams jo rankų judesių tikslumas mąžta.

„Da Vinci“ aplinkoje darbas vyksta taip: chirurgas valdo robotą, sėdėdamas prie pulto ir žvelgdamas į trimatį vaizdą (3D) perteikiantį ekraną. Robotizuotos operacijos gali būti atliekamos ir nuotoliniu būdu. 2001 m. atlikta pirmoji transatlantinė operacija. Ją prancūzų chirurgų komanda, būdama Niujorke (JAV), atliko pacientui Strasbūre (Prancūzija). Operacija pavadinta „Operacija Lindbergh“ (angl. Operation Lindbergh), siekiant pagerbti Charlesą Lindberghą, kuris pirmasis perskrido Atlantą vienviečiu orlaiviu. Šio pasiekimo nauda neabejotina.

Yra dvi pusės

„Da Vinci“ roboto atliktos operacijos nuo įprastų skiriasi tuo, kad po jų mažesnė pooperacinių komplikacijų tikimybė ir pacientas mažiau nukraujuoja, taigi sumažėja poreikis perpilti kraują. Roboto atliekami pjūviai yra gerokai mažesni, todėl pacientui mažiau skauda ir nereikia užsibūti ligoninėje. Prostatektomija – viena iš procedūrų, kurią „Da Vinci“ robotas atlieka aukščiausiu lygiu. Dažniausiai pasitaikanti šios procedūros komplikacija – vietinių nervų pažeidimai, dėl kurių gali išsivystyti šlapimo nelaikymas ir impotencija. Kadangi robotizuotos operacijos atliekamos itin tiksliai, komplikacijų tikimybė turėtų būti mažesnė. Tačiau yra ir kita pusė.

Kai dirba robotas, operacija trunka ilgiau. Jos kaina – gerokai didesnė nei įprastos. „Intuitive Surgical“ yra vienintelė šį robotą gaminanti bendrovė, vadinasi, konkurencijos, kuri padėtų sumažinti įkainius, kol kas nėra. Brangiai atsieina ir tos roboto dalys, kurias reikia reguliariai keisti. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad po roboto atliktos operacijos ligoninėje pacientui tenka gulėti trumpiau, finansinis poveikis kiek sušvelnėja.

„Da Vinci“ sistema nėra autonominė. Kad įgustų, chirurgai turi atlikti maždaug 200 operacijų. Pažymėtina ir tai, kad nėra pakankamai duomenų, kurie leistų kokybiškai palyginti roboto atliekamas operacijas su įprastomis. Trumpai tariant, kol kas atlikta per mažai bandymų. Skeptikų taip pat netrūksta.

Kritikai sutinka, kad po robotizuotos laparoskopinės operacijos pacientas ligoninėje lieka trumpiau, tačiau pabrėžia, kad įrodymų, kuriais būtų galima patvirtinti kokybinį robotizuotos operacijos pranašumą, trūksta. 2010 m. leidinyje „New England Journal of Medicine“ buvo paskelbta, kad robotizuotų laparoskopinių operacijų kaina yra įžūliai užkelta be jokio pagrindo – esą duomenų apie tai, kad jų rezultatai pranoktų įprastai atliekamų operacijų rezultatus, nėra. Vis dėlto, pasak Y. El-Gingihy, po pokalbių su kolegomis, dirbančiais robotizuotos chirurgijos srityje, jam tapo visiškai aišku, kad jų žavėjimasis robotika – beribis.

Vis dėlto, jie neatmeta kritikos ir nurodo, kad robotizuota chirurgija galėtų būti taikoma specifinėms ir itin sudėtingoms operacijoms, kur jos nauda būtų akivaizdi, o ne rutininėms, kasdienėms procedūroms. Beveik neabejojama, kad robotizuota chirurgija sparčiai tobulės, panašiai kaip neseniai ištobulėjo kompiuteriai.

Dabartinis „Da Vinci“ modelis yra gremėzdiškas ir užima daug vietos. Tačiau, kaip rodo patirtis, technologijų pajėgumui didėjant, prietaisų dydis vis dėlto mažėja. Tikėtina, kad ateityje, atlikdami operacijas, chirurgai galės naudotis miniatiūriniais robotizuotais ir išmaniaisiais įtaisais, padėsiančiais užtikrinti geresnę darbo kokybę. Kad ir kaip ten būtų, tikrovė visiškai nepanaši į popkultūros „memus“, kuriuose vaizduojamas robotų užvaldomas pasaulis. Mokslinę fantastiką primenanti rytojaus vizija kol kas pildosi tik filmuose.


lrt_lt_logo

 



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *