JAV gynybos departamento tyrimų agentūra (DARPA) atlieka pačius perspektyviausius karinių technologijų tyrimus. Tai kažkiek primena skyrių Q iš filmų apie Džeimsą Bondą, kur buvo gaminami įvairūs techniniai šnipinėjimo „žaisliukai”. DARPA savo veikla dažnai pritraukia privačias kompanijas ir organizacijas, kurias ji finansuoja ir suteikia visokeriopą pagalbą.

Šiuo metu DARPA finansuoja tokius stambius projektus kaip robotas-strutis, lėktuvas, galintis ore iškyboti beveik penkerius metus arba skraidantis automobilis-transformeris.

Jei domitės naujomis technologijomis, o ypač DARPA atliekamais tyrimais, siūlome susipažinti su pačiomis netikėčiausiomis šios agentūros tyrimų programomis.

Disc-Rotor Compound Helicopter

Disko-rotorinis hibridinis lėktuvas – tai bendras DARPA ir kompanijos Boeing kūrinys. Tikslas – sujungti į vieną geriausias sraigtasparnio ir lėktuvo savybes. Tam panaudota disko-rotorinė programa, kuri skirta naujo tipo lėktuvams vystyti: jie sugeba nuo kybojimo ore persiorientuoti į horizontalų skrydį.

Lėktuvo konstrukcijoje esančios sraigto mentės, kurios, išsidėsčiusios centriniame diske, leidžia lėktuvui nutūpti ant žemės kaip sraigtasparniui. Pakilus, mentės įsitraukia į diską, sumažindamos oro pasipriešinimą iki minimumo ir leidžia mašinai skristi kaip lėktuvui, naudodamos variklį esantį po kiekvienu sparnu.

Vulture

Dar vienas bendras DARPA ir Boeing darbas – programa Vulture. Ši programa orientuota į technologijas, leidžiančias skraidančiam aparatui ore iškyboti daugiau nei penkerius metus. Tikslas – vykdyti žvalgybos užduotis, stebėti ir perduoti informaciją. Nepilotuojamo aparato „SolarEagle” veikimo principas panašus į palydovo.

„SolarEagle” – veikia saulės baterijomis ir turi 120 metrų ilgio sparnus. Jis pritaikytas darbui daugiau nei 18 km aukštyje. Kompanija Boeing tikisi pademonstruoti pirmą „SolarEagle” skrydį 2014 metais.

ChemBots

Technologijų kompanija iRobot kartu su DARPA dirbo ties programa „ChemBots”. Jos tikslas – sukurti minkštus ir lanksčius robotus, kurie mokėtų deformuoti savo kūną taip, kad galėtų pralysti pro siauras angas.

Gamindama šį robotą, kompanija iRobot naudojo pereinamąsias (želė tipo) medžiagas, kurios tuo pačiu metu gali būti ir kietos formos ir skystos substancijos. Robotas turi šešias lanksčias kojas, kuriomis gali laisvai judėti. Nors finansavimas, kurį skyrė DARPA, šiuo metu nutrauktas, kompanija iRobot ir toliau tyrinėja „minkštus” robotus bei „želė” tipo technologijų panaudojimą robototechnikoje.

iRobot LANdroid

DARPA taip pat finansavo ir kompanijos iRobot tyrimų programą LANdroids.

Tikslas – suteikti kareiviams saugų susisiekimo ryšį miestuose kovinių veiksmų metu. Kiekvienas robotas veikia kaip bevielio ryšio tinklo mazgas. Pasak kūrėjų, robotas turi sekti paskui kareivį su kiekvienu jo judesiu. LANdroids turėtų sverti maždaug puse kilogramo ir sugebėti savarankiškai įveikti nedideles kliūtis.

Be to, DARPA kartu su iRobot ketina sukurti robotą, kurį kareiviai galėtų panaudoti sunkiai prieinamose vietose, pavyzdžiui, tuneliuose ir grioviuose.

Falcon HTV-2

Pagrindinis Falcon HTV-2 projekto tikslas – sukurti aparatą, kuris sugebėtų nuskristi į bet kokį pasaulio tašką mažiau nei per valandą. Toks aparatas turėtų būti pagamintas iš karščiui atsparaus korpuso, kuris galėtų atlaikyti aukštesnę nei 1925 C (3500 F) temperatūrą.

DARPA jau atliko pirmuosius HTV-2 bandomuosius skrydžius. Nepilotuojamas reaktyvinis lėktuvas gali skristi 21 000 km/h greičiu. Pavyzdžiui, skrydis iš Niujorko į Los Andželą, pagal kūrėjų apskaičiavimus, trunka tik 12 minučių. Tačiau abu bandymai, atlikti 2010 ir 2011 metais, užsitęsė 9 minutėmis ilgiau ir nukrito į okeaną. Tyrėjai ir toliau dirba ties šiuo projektu, ir tiksi, kad kiti skrydžių bandymai bus sėkmingi.

FastRunner

Robotas-strutis FastRunner yra bendras DARPA, Masačiusetso technologijos universiteto ir Floridos mašinų ir žmonių tyrimų instituto projektas. Kodėl pasirinktas būtent strutis? Todėl, kad tai pats greičiausias dvikojis padaras visoje planetoje.

Floridoje jau sukurtas kompiuterinis roboto modelis. Kūrėjų teigimu, kai robotas bus perkeltas į realybę, jis per 15 sekundžių galės išvystyti 30 km/h greitį ir pasiekti maksimalų – net 43 km/h. Reikėtų paminėti, kad olimpiniai čempionai bėgdami 400 metrų distanciją bėga maždaug 32 km/h greičiu.

Phoenix — artist’s impression

Ryšio palydovai orbitoje skraido daugiau nei 20 tūkstančių kilometrų virš Žemės. Kai jie sugenda, juos turi pakeisti nauji. Be to, daugelis neveikiančių palydovų turi nemažai detalių, pavyzdžiui, antenos ar saulės baterijos, kurias laisvai galima būtų panaudoti tolimesniems projektams.

Programos Phoenix tikslas – surasti būdą kaip surinkti ir vėl iš naujo panaudoti vertingus sugedusių arba savo laiką atitarnavusių palydovų komponentus. Tiksliau tariant, tai kosminių šiukšlių utilizavimo programa. Pagal DARPA specialistų sumanymą – tai bus nedideli palydovai arba netgi nano palydovai. Jie bus pristatomi į neveikiančius ryšio palydovus, kur atliks apžiūrą ir išardys bei surinks sugedusio palydovo detales, tinkamas tolimesniam panaudojimui.

Tačiau prieš įgyvendinant šį projektą, tyrėjai pirmiausia turi išvystyti naujas robototechnikos technologijas ir nuotolinės vizualizacijos sistemas, sukurti mechanizmus, kurie galėtų paimti ir atjungti palydovų detales.

Shrike

DARPA finansuoja aerokosminės kompanijos AeroVironment projektą Shrike. Tai nepilotuojamas skraidantis aparatas, kuris pakyla ir nusileidžia vertikaliu būdu. Lėktuvo dydis labai kompaktiškas, kadangi jį galima nešiotis kuprinėje.

Shrike turi keturis rotorinius variklius ir plataus matomumo kamerą. Lėktuvas pritaikytas stebėti aplinką realiu laiku. Vienoje vietoje jis gali iškyboti 40 minučių, taip pat nutūpti ant aukštos vietos ir nuo jos filmuoti įvykius net kelias valandas. Kai tik jis baigia filmuoti, vertikaliai pakyla ir sugrįžta į bazę.

Transformer

Programos Transformer tikslas – sukurti skraidantį automobilį, skirtą karinėms misijoms. Tai turėtų būti transporto priemonė galinti pakilti ir nusileisti vertikaliu būdu. Automobilis-transformeris turėtų nuskraidinti keturis keleivius 400 km atstumu turėdamas kuro tik vienam skrydžiui. Prie šio projekto dirba šešios organizacijos, įskaitant, Lockheed Martin, korporaciją AAI ir Carnegie Mellon universitetą.

Kūrėjai nori sukurti tokį automobilį, kuris galėtų skraidyti pats arba su minimalia operatoriaus pagalba. Tai reiškia, kad transporto priemonė turi pati įvertinti aplinką ir automatiškai reaguoti į jos pasikeitimus.

Cognitive Technology Threat Warning System (CT2WS)

Programos CT2WS tikslas – sukurti žiūronus, kurie iš tolo galėtų atpažinti grėsmę ir iš anksto perspėti apie pavojų.

Kuriant žiūronus, specialistai žada naudoti plačiakampius optinius prietaisus, skaitmenines vaizdo apdorojimo sistemas ir intelektualius „kognityvinius vaizdo apdorojimo algoritmus”.

Nano Air Vehicle (NAV)

Pagal skraidančių aparatų Nano (NAV) programą kuriamos miniatiūrinės, ypač lengvos skraidančios robotizuotos priemonės, skirtos karinėms misijoms atlikti. Tokios priemonės gali skraidyti tiek viduje, tiek išorėje. Iš šios programos sukurtų įvairių robotų dėmesio susilaukė įspūdingas roboto-kolibrio prototipas. Jis gali ne tik greitai skraidyti, bet ir pleventi ore.